Fosilijų ekspozicija

Unikalūs fitozauro radiniai

2011 m. lapkričio 18 d. į muziejų atkeliavo unikalūs fitozauro radiniai. 2010 m. tarptautinės ekspedicijos metu Šaltiškių molio karjere rastos fitozauro liekanos. Jas rado geologas ir stuburinių paleontologas Grzegorz Niedzwiedzki (Varšuvos universitetas), biologijos fakulteto doktorantas Stephen L. Brusatte (Gamtos istorijos muziejus Niujorke), Robert Bronowicz (Miunchenas), Tomasz Sulej (Varšuva). 2011 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos geologijos tarnybai buvo perduotas siuntinys iš Lenkijos su šiuo unikaliu radiniu. Tai pirmosios mezozojaus laikų fosilijos Baltijos regione: du žandikaulio fragmentai ir trys dantys. Mezozojaus eros gyvūnų fosilijos labai retas reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir visame Rytų Baltijos regione (Latvijoje, Estijoje, Rusijos Kaliningrado srityje). Regionas tuo metu buvo 40º šiaurės platumoje ir sąlygos gyventi stambiems stuburiniams buvo gana nepalankios. Šiaurės Lietuvoje mezozojaus eros triaso periodo sluoksniai slūgso netoli žemės paviršiaus. Čia veikia vienintelis Šaltiškių triaso periodo molio karjeras. Karjeras yra šiauriausias taškas pasaulyje, kur rastos fitozauro liekanos. Fitozauro fosilijų radimvietės dažniausiai apima tropinius regionus nuo 30º šiaurės iki 30º pietų platumas, o radiniai Šaltiškių karjere šį diapazoną ryškiai viršija. Fitozaurai (Phytosaures) – išnykusi vėlyvojo triaso stambių, pusiau vandeninių roplių grupė. Jie turėjo ilgą snukį (kaukolės dalis gali siekti iki 120 cm), buvo gerai šarvuoti, savo dydžiu (apie 5 m ilgio), išvaizda ir gyvenimo būdu labai panašūs į šiuolaikinius krokodilus, gyveno ežeruose, upėse ir pelkėse. Pavadinimas „phytozaur“ (augalėdis gyvūnas) yra labai klaidinantis, šių roplių žandikaulių ir dantų struktūra aiškiai rodo, kad jie buvo plėšrūs. Labiausiai paplitę fitozaurai buvo triaso periode prieš 205-250 milijonus metų. Jų fosilijų randama Vidurio Europoje, Šiaurės Amerikoje, Indijoje, Maroke, Tailande ir Madagaskare. Šaltiškių karjere rastos fitozauro liekanos yra seniausios pasaulyje.