Turizmo objektai

Ona (1920-1998) ir Augustina (1922-2007) Rušinaitės – seserys mokytojos, gimusios, gyvenusios ir palaidotos Akmenėje. Dėstė chemiją, biologiją, vokiečių kalbą ir daugelį kt. disciplinų.

Daugelio auklėtinių prisimenamos kaip šviesios ir iškilios asmenybės, sukaupusios ir palikusios žinių apie Akmenės miestą ir jo raidą. Ona Rušinaitė rašė eilėraščius, yra išvertusi poezijos iš užsienio kalbų.

Augustinas Rušinas, plačiau apie jį: https://www.akmenesmuziejus.lt/akmenes-krastas/zymus-zmones/augustinas-rusinas.html#prettyPhoto

Akmenės krašto muziejus įsteigtas 2007 m. Muziejus grasus išskirtinėmis kolekcijomis: 200 mln. metų siekiančios fosilijos ir didžiausia dieninių drugelių kolekcija stebina ir džiugina lankytojus. Geologinę kolekciją surinko Stasys Sungaila dirbdabas Šaltiškių molio karjere. Plačiau apie fosilijų ekspoziciją: https://www.akmenesmuziejus.lt/ekspozicijos/fosiliju-ekspozicija/#prettyPhoto[13991]/0/ 

 Drugelių kolekciją surinko Borisas Izenbekas, dirbo mediku, o laisvalaikiu daug keliaudavo ir rinkdavo drugelius iš įvairiausių pasaulio kraštų. Plačiau apie drugelių ekspoziciją https://www.akmenesmuziejus.lt/ekspozicijos/drugeliu-ekspozicija/

Simono Daukanto paminklas Papilėje iškilmingai atidengtas1930 m. rugsėjo 31 d. Jo autorius-skulptorius Vincas Grybas, studijų metu Paryžiuje įgijęs puikių įgūdžių, perėmęs Europinę skulptūros mokyklos įtaką. Paminklo pastatymu rūpinosi  1927 m. suformuotas Komitetas, o lėšos paminklo statymui buvo gausių aukotojų dėka surinktos per kelis metus. Paminklas iškeltas ant 7 m. postamento, o šią erdvę juosia metalinių grandinių tvorelė. Paminklas pastatytas buvusioje turgaus aikštėje, dėl to iš pradžių vietinių gyventojų nebuvo sutikta palankiai. Buvo net aktyviai rašomi skundai siekiant užkirsti paminklo pastatymui kelią. Vis dėlto pastačius paminklą jis greit įsitvirtino vietinių gyventojų širdyse ir tapo mėgiama fotografavimosi vieta. Nors per karą kažkiek nukentėjęs, paminklas sėkmingai stovėjo ir sovietų okupacijos metais. O 2013 metais paminklas renovuotas. 

Simono Daukanto memorialinis muziejus Papilėje vietinių kraštotyrininkų ir šviesuomenės iniciatyva atidarytas 1986 metais. Jis įkurtas pastate, kuriame, pakviestas kunigo Ignoto Vaišvilos, paskutinius savo gyvenimo metus praleido Simonas Daukantas. Muziejus iki šiol nepertraukiamai veikia 36 metus šalia Papilės bažnyčios stovinčioje tradicinėje žemaitiškoje troboje, vadinamojoje Papilės altarijoje. Nuo vieno kambario ekspozicijos, pristatančios istoriko darbus, savo gyvavimo pradžioje muziejus išsiplėtė iki visos sodybos su kiemo erdve ir etnografine ekspozicija. Muziejus populiarus vietinės bendruomenės, atvykstančių turistų, kūrybos žmonių tarpe. 2022 metais muziejaus fondus papildė autentiškas 19 a. suolelis, ant kurio miegojo ir numirė Simonas Daukantas. Suolelio restauravimui rastas finansavimas.

Simono Daukanto antkapinį paminklą galime rasti Papilės I piliakalnio kapinėse. Pats pirmas, originalus antkapinis paminklas (antkapinė plokštė) stovi Simono Daukanto memorialinio muziejaus kieme. O ant kapo yra antroji, jau vėliau (greičiausiai 1894 m.) pastatyta akmeninė plokštė. Jos abi buvo pagamintos Daukanto globėjo Papilėje kuningo Ignoto Vaišvilos rūpesčiu. Antkapinio paminklo kompleksą sudaro ir 1926 m. pastatyta skulptoriaus, buvusio knygnešio Antano Raudonio kurta kompozicija-nulaužto ąžuolo kamienas. Tais metais sutvarkyta kapo aplinka, sukurtos ir pastatytos kompleksą juosiančios grandinės. Kapas nepakitęs išbuvo visa sovietmetį, o 1993 įtrauktas į valstybės saugomų objektų sąrašą.

Nepriklausomybės paminklas – meninis architektūros kūrinys Akmenėje, K. Kasakausko ir Sodų gatvių sankryžoje, pastatytas gyventojų suaukotomis lėšomis minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 10-ąsias metines. Projekto autorius Lietuvoje gyvenęs baltarusis inžinierius Klaudijus Dušauskas-Duž. Grakštus obeliskas iš betono ir granito laikomas vienu meniškiausių akcentų, tuometinių valsčių centruose. 1948 m. vietos bolševikinės valdžios nurodymu susprogdintas, likę fragmentai vietoje užkasti. 1988 m. Akmenės mst. gyventojų atkastas ir atkurtas, 1989 07 16 Telšių vyskupo A. Vaičiaus pašventintas. Kviečiame atvykti į Akmenės krašto muziejų ir muziejininkai jus palydės į ekskursiją po Akmenės miestelį.

Dabikinės dvaras ir parkas. Pirmosios žinios apie Dabikinės dvarą siekia XVI a. II pusę, kai Dirvėnų valsčiuje vykdant valakų reformą buvo surašytas šio dvaro inventorius. Tuo metu Dabikinė buvo valdovui priklausęs valstybinis dvaras. XVI - XVII a. sandūroje dvaras jau buvo privati valda. Žinoma, jog tuo metu dalį dvaro valdė Stanislovas Daukantas, vėliau - Jonas Daukantas. Daugiausia žinių yra apie jau šių laikų žinomus dvaro savivininkus. 1890 m. dvarą iš barono Zaso nusipirko grafas Vladimiras Zubovas (1862-1933). 1902 m. Dabikinės dvare įvyko varpininkų organizacijos suvažiavimas. Šio suvažiavimo metu buvo įsteigta Lietuvių demokratų partija. Dabikinės dvarą Vladimiras Zubovas 1910 m. padovanojo savo sūnui, taip pat Vladimirui (1887-1959).

Trumpas aprašymas apie dvaro aplinką: planavimo sprendiniai - mišraus parko su vyraujančiais geometrinio planavimo elementais planinė erdvinė kompozicija; įvairūs mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniai ir vaizduojamojo meno formos - granito stulpeliai su nišomis mediniams skersinukams; trys iš betono lietos parko vazos, dekoruotos gėlių bareljefais;

Kviečiame atvykti į Akmenės krašto muziejų ir muziejininkai jus palydės į Dabikinės dvaro parką.

Elenos ir Stanislovo Adomaičių paveikslų galerija E. Adomaitienė gimė 1930 m. Vervedžių kaime, pasislėpusiame miškingose ir pelkėtose lygumose, tarp Papilės ir Akmenės. Ištekėjusi Elena išėjo gyventi į Akmenę. Sūnaus ir mamos tandemas – unikalus Lietuvos dailės fenomenas. Įvyko nuostabus dalykas: sūnus - profesionalus dailininkas sužadino mamos – paprastos moters kūrybinius polinkius, padėjo jai atsiskleisti ir tapti pilnavertei Lietuvos dailės atstovei.

E. Adomaitienė paveiksluose atkuria senojo lietuviško kaimo gyvenimą, juose atgyja valstietiškos sodybos vaizdas su jos gyventojais, vienur užsiėmusiais kasdieniais darbais, kitur – švenčiančiais vestuves, Užgavėnes. Jos paveikslams būdinga kompozicinė darna, kolorito jausmas, o drauge ir jautrus, vaikiškai nuoširdus išsipasakojimas. Kviečiame atvykti į Akmenės krašto muziejų ir muziejininkai jus palydės į paveikslų galeriją.