Aldona Uščinienė
Aldona Uščinienė (1928–2016 m.) – pirmojo Naujosios Akmenės miesto medicinos darbuotoja, „Carito“ įkūrėja ir pirmoji vedėja Naujosios Akmenės parapijoje, Akmenės rajono Garbės pilietė.
Aldona buvo gimusi Akmenėje, mokėsi Viekšnių gimnazijoje, kurią baigusi, pasirinko medicinos mokslus Vilniaus akušerių mokykloje. Su pagyrimu baigusi akušerių mokyklą, medicinos mokslus tęsė Vilniaus valstybiniame universitete ir buvo pasiryžusi tapti gydytoja. Gyvenimo aplinkybės privertė išeiti akademinių atostogų. Jų metu, 1951-ųjų spalyje, jauna akušerė Aldona laikinai įsidarbino Karpėnų ambulatorijoje. Kartu su gydytoja Danguole Petravičiene rūpinosi besikuriančio cementininkų miesto žmonių sveikata, priėmė gimdyves. Į aukštosios mokyklos auditoriją Aldona nebegrįžo, ji visam gyvenimui liko Naujojoje Akmenėje. 44-erius metus išdirbo rajono centro gydymo įstaigose, kaip akušerė priėmė kelis šimtus naujagimių, parodė jiems saulės šviesą ir gyvenimo grožį. Išėjusi į užtarnautą poilsį, Aldona Uščinienė negalėjo ramiai matyti daugelio žmonių gyvenimo varguoliškos situaciją. 1995 metais ji ėmėsi iniciatyvos įkurti Carito organizaciją, rūpinosi padėti sunkioje situacijoje atsidūrusių šeimų vaikams, organizavo varguolių maitinimą. „Dievo apvaizda padėjo mums įveikti visas kliūtis, pritraukti geradarių. Dažnai pamintiju, kad mus globoja Švenčiausioji Mergelė Marija ir gerumo angelai“,– yra sakiusi A. Uščinienė. Jos vadovaujamą Caritą rėmė Lietuvos politikai, Amerikos lietuvės, Lietuvos organizacija „Kaimo vaikai“, Akmenės rajono savivaldybė. Naujosios Akmenės Carito valgyklai ji vadovavo tol, kol leido jėgos, kol atsirado kitokios galimybės padėti varguoliams.
Aldona Uščinienė savo gyvenimu kartojo Motinos Terezės aukojimosi žygdarbį. 2002 metais Savivaldybės taryba suteikė jai rajono Garbės pilietės vardą. Už ypatingus nuopelnus Aldona Uščinienė apdovanota JAV gyvenančio prelato Juozo Prunskaus premija. Prieš keletą metų už mielaširdingą veiklą ją, vienintelę rajone, pasiekė Popiežiaus Benedikto padėka.
Aldona Uščinienė daugiau kaip šešis dešimtmečius aktyviai darbavosi rajono bendruomenės labui. Ji kelis dešimtmečius dainavo Kultūros rūmų, paskui „Bočių“ bendrijos choruose, giedojo bažnytiniame chore, jos gražus balsas skambėjo moterų ansamblyje. Visada elegantiška, atviro veido ir atviros širdies. Tokią ją visi pažino, tokia Aldona Uščinienė išliks savo krašto žmonių atmintyje. Ji tikrai vienu gyvenimu padarė gyvenimą šviesesnį ir prasmingesnį, suteikė jam brangių žmoniškumo bruožų. Gimtoji tėviškės žemė saugos Aldonos Uščinienės amžinojo poilsio ramybę, pavasarį parskridę paukščiai prie jos kapo giedos giesmes ir liudys, kad ne viskas baigiasi su paskutine pėda žemės take…