Henrikas Čerapas (g. 1952 m. sausio 13 d. Papilėje, Akmenės r.) – Lietuvos tapytojas neoekspresionistas, grupės „Angis“ narys.

1974–1978 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, 1980–1987 m. studijavo Lietuvos dailės institute. Nuo 1995 m. Lietuvos dailės instituto (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija) dėstytojas. Surengė individualių parodų Lietuvoje, dalyvavo parodose užsienyje. Jo kūriniai kolorito, tapysenos požiūriu išsiskiria iš lietuvių neoekspresionistinės tapybos. Jis plėtoja prislopinto kolorito vyraujančių žemės spalvų monochrominę tapybą. Paveikslų motyvai – geležinkelis, dirvonai, natiurmortų fragmentai – abstrahuojami iki pagrindinių struktūrų ženkliško pavidalo, potėpis kinta nuo įmantraus ornamentinio iki ekspresyvaus ar faktūriško. Nuo 1990 m. tapo ant lentų, durų, atsirado paveikslo, kaip objekto, aspektas, nuo 1995–1996 m. kuria trimatę grubiai aptašytų formų medžio plastiką, kurią vėliau aptapo (paroda „Tapyba kaip skulptūra“, 1996 m.). Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus.