Žymūs žmonės

Juozas Dalinkevičius (1893–1980 m.) – moderniosios geologijos pradininkas profesorius.

Moderniosios geologijos pradininkas profesorius Juozas Dalinkevičius – labai turininga ir spalvinga Lietuvos mokslo asmenybė. Labai nusipelnęs Lietuvai ir ypač Akmenės kraštui geologas, tyrinėjęs kambro, ordoviko ir silūro uolienų paplitimą Lietuvoje, pateikęs pirmą Lietuvos kvartero stratigrafinę schemą. 1947 m. Juozas Dalinkevičius parašė darbą apie mineralinių resursų reikšmę pramonės plėtotei, analizavo mineralinių žaliavų pasiskirstymą geologiniame pjūvyje, jų slūgsojimo sąlygas, tektoniką, atsargas, panaudojimą. 1926 m. sudarė Lietuvos geologinį žemėlapį. Akademikas Juozas Dalinkevičius tyrinėjo Lietuvos ir gretimų kraštų devono stratigrafiją. Išanalizavo Lietuvos permo atodangų ir gręžinių pjūvius, apibūdino faunos liekanas, sudarė Baltijos sineklizės permo uolienų paplitimo žemėlapį. Šeštame dešimtmetyje nagrinėjo Lietuvos ir viso Pietų Pabaltijo reljefą, geologinę sandarą, tektoninę ir paleogeografinę raidą. Daug pastangų skyrė Lietuvos geologijos muziejaus kūrimui. Būtent jo geologinių tyrimų dėka prasidėjo cemento pramonės vystymas Naujojoje Akmenėje. Juozo Dalinkevičiaus vardu pavadinta premija, teikiama įvertinant Lietuvos geologų darbus.

Faktai apie Juozą Dalinkevičių:

Daug pasako jau faktas, kad mokydamasis Gardino gimnazijoje ne juokais susidomėjo astronomija, stebėjo Marso opoziciją, tapo Prancūzijos astronomų draugijos nariu, o už Neptūno ir Merkurijaus stebėjimus šešiolikmetis nusipelnė draugijos įkūrėjo žymaus astronomo Kamilio Flamariono (Flammarion) pasirašyto diplomo. Kelias aiškus – astronomijos studijos. Bet vienas dalykas per teleskopą stebėti dangaus šviesulius ir kitas – kalti matematines formules ir rutininius dalykus, be kurių astronomu netapsi. Astronomijos studijomis Peterburgo universitete pirmakursis greit nusivylė, tad įstojo į Peterburgo kalnų institutą, kuriame studijuodamas J. Dalinkevičius pasižymėjo dideliais gabumais, įgijo geologijos ir kalnų inžinieriaus specialybę. Šis netradicinis kelias į mokslus vėliau žadins mokslo populiarintojų vaizduotę, tad J. Dalinkevičius taps ne vieno žurnalistinio rašinio herojumi. Kurgi ne – senovės graikų mūzos Uranijos globojamą astronomiją iškeitė į požeminį pasaulį, už kurį romėnų mitologijoje buvo atsakinga sutuoktinių dievų pora – Mantas ir Manija. Teleskopą iškeisti į geologo plaktuką – tam reikėjo būti mažų mažiausia Dalinkevičiumi. Tiesa, Peterburgo kalnų institute, kuriame po studijų buvo paliktas gabus absolventas, jo vardas ir pavardė rusų kalba skambėjo taip – Iosif Adamovič Dalinkevič. J. Dalinkevičius taip pat puikiai išmanė markšeiderystės* mokslą, žinojo Žemės gelmių geologinių sluoksnių susidarymo ir slūgsojimo dėsningumus, tai vadindamas „sluoksnių logika“. Todėl ir jo devizas buvo „stratum logo“.

* Markšeiderija – kasybos sritis, kuri naudingųjų iškasenų žvalgybos ir eksploatacijos, kasybos įmonių, kitų statinių bei įrenginių statybos techniniams uždaviniams spręsti naudoja žemės paviršiaus ir kasinių geometrinius matavimus.

Šaltiniai: http://www.ventosparkas.lt/24390/virsutinis/renginiai.html?read=15599;

http://mokslolietuva.lt/numeriu-archyvas/2013/Mokslo_Lietuva_2013_11.pdf