Žymūs žmonės

Juozas Miltinis (1907 09 03 – 1994 07 13) – aktorius, režisierius, Panevėžio dramos teatro įkūrėjas.

Juozas Miltinis gimė 1907 m. rugsėjo 3 d. Ventoje, Akmenės rajone. Tuomet jo gimtoji vieta buvo vadinama Dabikinės geležinkelio stoties kaimu (Mažeikių apskritis). 1913 m. Miltiniai persikėlė gyventi į Ramoniškės kaimą miškų apsuptyje. Tėvą pašaukus į Pirmąjį Pasaulinį karą, šeima skurdo. J. Miltinio vaikystės vasaros prabėgo piemenaujant, dirbant kitus sunkius ūkio darbus. 
Būsimasis režisierius mokėsi Gyvolių pradinėje mokykloje, Viekšnių progimnazijoje, 1926 m. Purvių kaimo daržinėje pastatė pirmą spektaklį „Genovaitė“. 1926-1927 mokėsi Kaune, Jėzuitų gimnazijoje. Iš jos išvarytas, dvidešimtmetis J. Miltinis grįžo į Viekšnius. Įsidarbinęs valsčiaus raštininku, sugebėjo privačiai pabaigti visą gimnazijos kursą. 1928 m. vėl išvyko į Kauną ir iki 1931 m. lankė Valstybės teatro vaidybos mokyklą. Čia debiutavo profesionaliojoje scenoje, gavo pirmąjį vaidmenį Dž. Verdžio operoje „Aida“ (statistas). Po studijų vienerius metus dirbo aktoriumi Šiaulių dramos teatre.
1932 m. J. Miltinis išvyko į Prancūziją, kur praleido penkerius metus. Iš pradžių lankė teatrus, Luvro meno mokyklą, klausėsi estetikos bei meno filosofijos paskaitų Sorbonos universitete bei Prancūzijos Kolegijoje. Studijavo vokiečių ir prancūzų kalbas, tobulino piešimo įgūdžius. Tuomet Paryžiuje gyveno nemažai lietuvių studentų – dailininkų, rašytojų ar kitus mokslus pasirinkusių. Iš spaudos sužinojęs apie Šarlio Diuleno teatro studiją Monmartre, J. Miltinis įstojo ir trejus metus tobulino aktorinį meistriškumą drauge su kitais garsiais to meto Prancūzijos aktoriais, vaidino teatro spektakliuose ir kino filmuose. Paryžiuje būsimasis režisierius jau svajojo apie savo teatrą, numatė jo kryptį ir net būsimą repertuarą.
1937 m. sugrįžęs į Kauną, J. Miltinis kaip teatro kritikas bendradarbiavo „Naujojoje Romuvoje“.  1938 m. trumpai pagyveno Londone, kur lankė teatrus, mokėsi kalbos, tais pačiais metais parvažiavo į Lietuvą ir iki 1940 m. vadovavo Kauno Darbo rūmų teatro studijai. 
1940 m. J. Miltinis priartėjo prie savo tikslo, gavo leidimą Panevėžyje organizuoti naują teatrą, dabar vadinamą jo vardu. Panevėžio dramos teatre J. Miltinis 40 metų dirbo meno ir vaidybos studijos vadovu, vyriausiuoju režisieriumi su neilga pertrauka 1954–1959 m., kuomet sovietų okupacinės valdžios buvo pašalintas iš teatro. Tą laikotarpį J. Miltinis dirbo Lietuvos kino studijos dubliažo režisieriumi, aktoriumi. 1953–1968 m. nusifilmavo penkiuose vaidybiniuose filmuose.
Juozas Miltinis kūrė intelektualų, filosofinį teatrą, surežisavo apie 80 spektaklių. Ne vieną dešimtmetį jie garsino Panevėžio teatrą: V. Šekspyro „Makbetas“, A. Čechovo „Ivanovas“, Sofoklio „Edipas karalius“, A. Strindbergo „Mirties šokis“, H. Ibseno „Heda Gabler“ ir daugelis kitų. Ne menkesnis pasiekimas – išugdytas gabių aktorių būrys (Donatas Banionis, Bronius Babkauskas, Jonas Alekna, Regina Zdanavičiūtė, Eugenija Šulgaitė...). Tarybų valdžios metais pagerbtas kaip nusipelnęs liaudies artistas, paskirta valstybinė premija, 1980 m. suteiktas Panevėžio Garbės piliečio vardas. Nepriklausomoje Lietuvoje 1994 m. režisierius apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu. 
Juozas Miltinis mirė 1994 m. liepos 13 d. Panevėžyje. Palaidotas kapinėse Ramygalos g., antkapinį paminklą sukūrė Juozas Šlivinskas ir Algimantas Mikėnas. Po mirties (1995 m.) režisierius paskelbtas Prancūzijos meno ir literatūros ordino riteriu. Tais pačiais metais Panevėžio dramos teatrui suteiktas J. Miltinio vardas, dar po metų įsteigtas J. Miltinio palikimo studijų centras, 2007 m. – atidengtas paminklas. Akmenės rajone J. Miltinio atminimas įamžintas atminimo lenta gimimo vietoje (Akmenės geležinkelio stoties pastatas Ventoje), o vaikystės kaime pastatytas stogastulpis, kurį sukūrė menininkas Stanislovas Adomaitis.