Liudvikas Jakavičius
Liudvikas Jakavičius (slapyvardis Lietuvanis) – Lietuvos spaudos darbuotojas, kalendorių ir knygų leidėjas, teatro režisierius, aktorius, žurnalistas, knygnešys (1871–1941 m.).
Jis gimė 1871 m. kovo 10 d. Akmenėje, nuo 1891 m. apsigyveno Rygoje ir dirbo įvairiose tarnybose raštininku, nors buvo baigęs tik penkias realinės gimnazijos klases. 1904 m. įsteigė knygyną „Lietuva“, o 1905 m. ir nuosavą spaustuvę, kurioje leido laikraštuką „Juokdarys“, „Juokų kalendorių“, 1909–1915 m. savaitraštį „Rygos naujienos“. Po Pirmojo pasaulinio karo, 1919 m., apsigyveno Šiauliuose ir čia įkūrė vieną didžiausių knygynų „Lietuva“ iš 19 tarpukaryje veikusių knygynų mieste. 1938 m. savo verslą perleido kitam Šiaulių knygininkui Feliksui Maksvyčiui, o 1940 m. persikėlė į Anykščius, kur ir mirė 1941 m. rugpjūčio 20 d.
Be labai reikšmingų Liudviko Jakavičiaus nuopelnų platinant draudžiamą lietuvišką spaudą, vėliau – ją leidžiant, nepamirštama ir jo sceninė veikla. Dar 1898 m. Rygoje suorganizavo scenos mėgėjų būrelį ir režisavo pirmą lietuvišką spektaklį. 1911 m. įkūrė Rygos lietuvių teatro draugiją „Žaislas“, kuri nuolat rengdavo po 2 spektaklėlius per savaitę. Liudviko Jakavičiaus entuziazmo ir pasiryžimo nenuslopino nei policijos sekimas, nei konkurentų daromos kliūtys. Jis pats režisavo, sakė monologus, dainavo tiek solo, tiek chore. Persikėlęs į Šiaulius, apie 1922 m. vėl įkūrė tokią pat draugiją su tuo pačiu pavadinimu „Žaislas“ ir buvo jos vadovas.
Nepaisant labai didelių jo leidybos užmojų ir nuopelnų parduodant knygas, daugumai tyrinėtojų užkliūva leidiniuose propaguota pigi, masinė kultūra, nepasižymėjusi nei subtiliu humoru, nei geru apipavidalinimu. Ir pats Liudvikas Jakavičius niekada nepretendavo į didįjį meną, sakydamas, jog „maldaknyges pardavinėjo tam, kad ant jų uždirbęs, galėtų veltui dalyti žmonėms švietimuisi lietuvių laikraščius ir pasaulinio turinio knygas. [...] Per tuos Jakavičiaus leidžiamus ir platinamus kalendorius ir pasakas, kaimo liaudis išmoko skaityti, suartėjo su knyga ir laikraščiais; šiandien daug lengviau į kaimo žmonių rankas patekti ir rimtesniems leidiniams, nes Jakavičiaus leidiniai padarė kelią į kaimą – įpratino skaityti“. Šalia įvairių kalendorių, sapnininkų, humoristinių ir scenos meno leidinėlių, net 1924 m. užsimoto leisti scenos mėgėjams mėnesinio žurnalo „Mėgėjų teatras“ jis išleido daug to meto plačiajai visuomenei labai reikalingų praktinio pobūdžio knygelių: kaip rašyti reikalų raštus, kaip išmokti fotografuoti, kaip taupyti pinigus, prižiūrėti sodus ir daržus, savo sveikatą ir panašiai. Ir visa tai išėjo rekordiškai dideliais tiražais: kaip pats teigė, visų leidinių išleista per 2 milijonus egzempliorių.
Galbūt todėl tokio masto knygų leidėjas mūsų spaudos istorijoje nebuvo pastebėtas kaip smulkus meninių atvirukų (nors tarpukario Lietuvoje tai buvo gan pelningas verslas) leidėjas. Šiandien būtų sunku teigti, kiek iš viso ir kokių atvirukų Liudvikas Jakavičius išleido toje begalinėje spaudinių „be leidimo duomenų jūroje“.
Dar šiek tiek faktų apie Liudviką Jakavičių:
1924 m. su Jonu Šliūpu, Jonu Orintu ir kitais Šiauliuose įsteigė laisvamanių etinės kultūros draugiją, ilgą laiką buvo jos iždininkas. 1928m. suvaidino Krivių Krivaitį savo darbo scenoje 30-mečiui paminėti. Senatvėje, pasitraukdamas iš leidybinės veiklos, 1938 m. knygyną perleido Feliksui Maksvyčiui (1909–2008 m.), o pats 1940 m. persikėlė gyventi į žmonos tėviškę Anykščius. 1939 m. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.
Parengė Almantas Šlivinskas