S. Daukanto memorialinis muziejus Papilėje

„. ...aš ne dėl mokytų vyrų ir galvočių, bet dėl tų motinų rašau, kurios geba savo vaikams darbus jų bočių pasakoti, o be raštų daug kartų apsirinka.“ 

SIMONAS DAUKANTAS - lietuvių tautos istorikas, švietėjas, rašytojas, pirmasis Lietuvos istoriją parašęs lietuvių kalba. Jis gimė 1793-10-26 Kalvių k., Skuodo raj., mokėsi Kretingos pradinėje ir Žemaičių Kalvarijos 4 klasių mokyklose, sakoma, jog po to pėsčias išėjęs į Vilnių toliau mokytis, 1822 m. baigė seniausią Lietuvoje Vilniaus universitetą. 

Dar mokydamasis S. Daukantas apsisprendė pasiaukoti mokslui, savo tautos istorijos ir kultūros tyrinėjimams, visuomenės švietimui. Kad niekas netrukdytų siekti užsibrėžto tikslo, liko nesukūręs šeimos. Svarbiausiu savo uždaviniu laikė ieškoti lietuvių tautos istorijos šaltinių, juos tyrinėti ir rašyti knygas savo tautai, ją šviesti ir kelti jos savigarbą, savo vertės suvokimą. 

Nuo 1826 m. S. Daukantas dirbo Rygos generalgubernatoriaus raštinėje, nuo 1835 m. Rusijos senate, Peterburge, kur buvo laikoma Lietuvos Metrika ir kiti sunkiai prieinami istorijos šaltiniai. Įtemtas darbas archyvuose, nuovargis, skurdas palaužė S. Daukanto sveikatą. Į Lietuvą jis grįžo 1850 m. per anksti pasenęs ir paliegęs, paskutinius ketverius gyvenimo metus praleido Papilėje, globojamas klebono I.Vaišvilos. Čia mirė 1864-12-06, nespėjęs įgyvendinti visų kūrybinių sumanymų. 

Dar studijuodamas Vilniaus universitete, S. Daukantas parašė savo pirmą istorijos veikalą „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“. Kiti svarbiausi jo mokslo darbai: “Istorija žemaitiška“ (apie 1838 m.), „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ (1845 m.), pasitelkęs gausų būrį talkininkų, rinko gimtojo krašto tautosaką, parengė stambius jos rinkinius „Pasakos masių“ (1835 m.) ir „Dainės žemaičių“ (1846 m.). Stengdamasis šviesti savo tautą ir ginti nuo kitų, gausesnių ir galingesnių tautų įtakos, parengė lotynų ir lietuvių kalbų vadovėlius, lietuvių - lotynų ir lenkų – lietuvių kalbų žodynus. 

Muziejus ir jo ekspozicija 

S. Daukanto memorialinis muziejus Papilėje atidarytas 1986-10-27. Aktorius L. Noreika šia proga Akmenės krašte surengė S. Daukanto kūrybos meninių skaitymų ciklą, Vilniaus Jaunimo teatras Naujojoje Akmenėje du kartus vaidino J. Marcinkevičiaus draminę apysaką „Daukantas“. 
Muziejus įrengtas restauruotame pastate, kuriame, kaip teigiama, paskutiniais savo gyvenimo metais ir glaudėsi S. Daukantas. Muziejaus ekspozicijoje parodyti pagrindiniai jo gyvenimo ir mokslinės veiklos etapai, jo vieta Lietuvos mokslo, literatūros ir kultūros raidoje. 
S. Daukantas buvo universalus mokslininkas, dėjęs mūsų krašto etninės kultūros ir tautosakos tyrimo, psichologijos ir filosofijos bei daugelio kitų mokslų pamatus. Ekspozicijoje atskleidžiamas jo indėlis į šių mokslų raidą ir nuopelnus lietuvių tautos mokslui, kultūrai bei literatūrai. Sukauptas didelis leidinių ir publikacijų apie S. Daukantą bei išleistų jo raštų rinkinys. 
Ekspoziciją papildo žinomų Lietuvos dailininkų kūriniai, vaizduojantys S. Daukantą arba iliustruojantys jo kūrinius. 
S. Daukanto muziejus tapo jaukiu ir Papilės visuomenės mėgstamu kultūros židiniu, čia rengiamos poezijos šventės, susitikimai su garbingais svečiais, kultūros reikalų aptarimai, muzikiniai koncertai, knygų pristatymai.
Nuo pat muziejaus įkūrimo vadove dirbo pedagogė Danutė Veisienė. Nuo  2012 m. sausio 2 d. muziejui  vadovauja Ernesta Šmukštaitė. Nuo 2013 m. gruodžio 3 d. ji dirba ir specialiste turizmui.