Pašto ženklai (D. Čiapaitės kolekcija)

Akmenės krašto muziejuje atidaryta nuolatinė pašto ženklų ekspozicija. Tai akmeniškės Danutės Čiapaitės surinkta filatelijos kolekcija, kuri natūraliai įsiterpia tarp muziejuje esamų Boriso Izenbeko drugių kolekcijos ir gyvų drugelių oranžerijos. Eksponuojami įvairių pasaulio šalių (Tanzanijos, Kongo, Omano, Kubos, Gvinėjos, Jemeno, Lenkijos, Japonijos, Vietnamo ir kt.) pašto ženklai: drugelių, dinozaurų, vabzdžių, paukščių, gėlių, katinų, šunų, žuvų ir kitomis temomis.

Tūkstantinė kolekcija

Akmeniškė pradėjo rinkti pašto ženklus dar vaikystėje (maždaug nuo 1979-ųjų metų). O pašto miniatiūras drugelių tema D. Čiapaitė intensyviau ėmėsi rinkti nuo tada, kai apsilankė Boriso Izenbeko drugelių parodoje, kurią jis surengė Akmenės miesto seniūnijoje. Nuo tada ji ėmė kartu su tėčiu klajoti po Akmenės apylinkes, gaudyti drugelius ir dėti juos į kolekciją, kurioje susikaupė per 500 drugelių rūšių, o pačių egzempliorių – apie porą tūkstančių. Pasak jos, B. Izebekas buvo jos pirmasis mokytojas, kuris išmokė ją skleisti ir saugoti kolekcijos drugelius nuo visokių kenkėjų. „Aš labiau drugelių, o ne pašto ženklų kolekcionierė. Apie filateliją labai daug neišmanau, – prisipažino D. Čiapaitė, – tačiau manau, kad vertingiausi kolekcijos pašto ženklai yra tie, kurie pažymėti numeriais, nes jų išleistas tik ribotas skaičius.“

Intensyviausias pašto ženklų kolekcijos rinkimas buvo 1979–1996 metais, vėliau ji buvo tik retkarčiais papildoma. Muziejuje dabar eksponuojama apie 3 tūkstančiai pašto ženklų. Danutė pašto ženklus pirkdavo specialiose kolekcionieriams ir pašto ženklų rinkėjams skirtose parduotuvėse, susirašinėdavo ir keisdavosi ženklais su žmonėmis iš tolimų valstybių: Australijos, Japonijos ar net Afrikos valstybių. „Per rankas keliaudavo toks plonas bloknotėlis, kuriame būdavo smulkiu raštu užrašyti žmonių adresai, kuo tie žmonės domisi, ką kolekcionuoja. Ten įrašydavau ir savo adresą“, – pasakojo D. Čiapaitė.

Klaidos ir įdomūs nesutapimai

Įdomu, kad pašto ženkluose įsivelia klaidų. Pasak pašnekovės, kai kurie kolekcionieriai tokius ženklus ypač mėgsta ir sudaro net atskiras tokių klaidų kolekcijas. „Mano kolekcijoje taip pat yra pašto ženklų su spausdinimo klaidomis, – sakė akmeniškė kolekcionierė. – Pavyzdžiui, viename pašto ženkle pavaizduotas drugys didysis juodmargis (lot. Limenitis populi), o užrašyta – baltajuostis juodsprindis.“

Muziejuje eksponuojamų pašto ženklų kolekcijoje galima aptikti ir kitų klaidų ar laiko nebeatitinkančių faktų. Pavyzdžiui, dinozauro Saurolophus rekonstrukcija gana keista ir gerokai nutolusi nuo šiuolaikinės jo rekonstrukcijos. Be to, šio dinozauro vardas užrašytas su klaida – vietoj„Saurolophus“ parašyta „Sauralophus“.

Be to, kolekcijos pašto ženklai suteikia galimybę palyginti, kaip kitomis kalbomis vadinami vieni ar kiti drugeliai. Pavyzdžiui, spungė (lot. Inachis io) ant lenkiško pašto ženklo įvardijama „Rusałka Pawik“ vardu (pažodinis vertimas: „undinės ar laumės poviukas“), rusų kalboje – „Павлиний глаз“ (pažodinis vertimas: „poviška akis“), angl. – Peacock butterfly („povo drugelis“). Kiekvienas spungės sparnas yra su stambia akine dėme, kuri daugeliui primena povo uodegos „akis“, todėl spungei ir suteikiamas toks vardas. Pasak D. Čiapaitės, lietuviškas šio drugio vardas taip pat motyvuotas ir sietinas su išsprogusiomis akimis. Kitos žodžio „spungė“ reikšmės: spuogas, taškas, dėmė.

LRT reportažas apie pašto ženklus: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000143001/pasto-zenklu-kolekcija-is-egzotiskiausiu-pasaulio-saliu-akmeneje-dalis-ju-kurti-ir-zymiu-menininku