Parodos, renginiai

„Žmogus be kūrybos – tai kaip medis be lapų,“ – tokiais rašytojo Regimanto Tamošaičio žodžiais save pristato akmeniškė tautodailininkė Vilija Narutavičienė, lapkritį pasitiksianti auksinę amžiaus sukaktį. Ta proga Krašto muziejuje bus pristatyta autorinė jos darbų paroda. Jubiliejiniai renginiai jau yra tapę tvirta tradicija, kuomet kūrėjai ir jų talento gerbėjai susitinka pasidalinti džiaugsmais, kūrybiniais pasiekimais ir svajonėm.
Polinkį menams Vilija pajuto vaikystėje ir tai yra ankstesnių kartų dovana, atėjusi su genais, taip pat – su regimąja patirtimi, stebint, kaip dailiuosius darbus kurdavo močiutė. Jos atminimui šiemet menininkė atgaivino primirštą, retai naudojamą rankdarbių techniką – apskrito tinklelio nėrimą. Su kitu senu amatu – vilnos vėlimu – V. Narutavičienė draugauja jau daug metų, o susidomėjo juo paskatinta artimųjų. Subtilios vilnos gijos nugulė į įvairiausios tematikos paveikslus, sapnų gaudykles, vienetinius rūbus, dar daugiau šios natūralios medžiagos tapo šiltomis šlepetėmis bei dekoracijomis, vazų ir šviestuvų puošmenomis.
Vilija Narutavičienė nuo 2021 m. yra tautodailininkų sąjungos narė, dalyvauja parodose, atstovauja rajono meno kūrėjams regione.

Parodos atidarymas ir susitikimas su autore vyks lapkričio 15 d. 16 val. Paroda veiks iki sausio mėnesio. Kviečiame apsilankyti.
 

Daug žmonių, šviesos ir gražių daiktų vakar užpildė Krašto muziejų jaukiu šurmuliu, kol kūriniai atrado savo vietas ant sienų ir vitrinose. Tokia didelė ir turtinga paroda, subūrusi Šiaulių regiono tautodailininkus, į Akmenę atkeliavo pirmą kartą. Šiemet garbingas amžiaus sukaktis nuo 50 iki 90 metų mini 33 Šiaulių regiono kūrėjai, todėl dėmesys ir erdvė skirta būtent jų dailiesiems darbams. Nuo spalio 23 d. visą mėnesį paroda lauks lankytojų ir menininkų talento gerbėjų. Baigiamasis renginys ir jubiliatų pagerbimas vyks lapkričio 23 d. 13 val. Data pasirinkta neatsitiktinai – paskutinį lapkričio šeštadienį Šiaulių krašto tautodailininkai mini savo dieną, kuomet visi susirenka į vieną būrį, sveikina sukaktuvininkus, parodo naujus kūrinius ir tiesiog džiaugiasi buvimu kartu. Kviečiame aplankyti parodą.

Daug minkštų, šviesių gamtos spalvų, seni žmonių daiktai, išsaugoti šiltuose paveiksluose, - tokia galėtų būti svarbiausioji Jolantos Konstancijos Jasukaitienės tapybos darbų vedamoji mintis. Geriausiai savo kolegės stilių ir polėkį pristato dailininkė Diana Zviedrienė, taikliai pastebėjusi, jog kaip tik gimtasis kraštas subrandino joje grožio pajautą. Gamtos apsuptyje tapytoja išmoko įsižiūrėti ir įsiklausyti į augalų gyvasties kvėpavimą: „Jos tapytuose paveiksluose virpa gėlės žiedlapiai, šnara prinokusių rapsų ankštys, svyruoja pušų kamienai. Visi šie motyvai – sava ir miela lietuvio širdžiai. Jolanta renkasi tapyti ne tik augalus ar paukščius, bet ir žmogaus sukurtus objektus, kurie jau nugyvenę ne vieną dešimtį metų, juose įsirėžusios gyvenimo patirtys bei randai. Ar tai būtų valtis, medinė siena ar langas – viskas vaizduojama santykyje su gamta, organiškai įsipina į natūralią aplinką. Ši gamtos ir žmogaus santykių poezija paliks žiūrovui neišdildomą įspūdį.“

J. K. Jasukaitienės paroda veiks iki spalio 19 dienos. Kviečiame apsilankyti.

„Išgelbėjai vieną gyvybę – reiškia, išgelbėjai pasaulį“, – taip pradėjo netradicinę paskaitą-pamoką Daumantas Levas Todesas, Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas, pristatydamas parodą „Svetimo skausmo nebūna“ ir kviesdamas diskusijai pulką Akmenės rajono mokyklų moksleivių ir kitų bendruomenės narių, pilnai užpildžiusių Krašto muziejaus Baltąją salę. Rugsėjo 23 d. minima Lietuvos žydų genocido diena pagerbiant žuvusius likviduojant Vilniaus getą 1943 m.

D. L. Todesas kvietė kalbėtis apie praeitį keldamas ne tik klausimą „kodėl“, bet ir aptardamas aukų, budelių ir didžiausios grupės (iš tų, kurie išliko) – liudininkų – atsiminimų svarbą, objektyvų kiekvienos istorijos vertinimą, atminties, kaltės ir atsakomybės sąvokas. Jį taikliais pastebėjimais papildė verslininkas ir menininkas Eugenijus Bunka.

Visas pasaulis žino Anos Frank vardą, tačiau Maša Rolnikaitė didumai auditorijos tikriausiai buvo atradimas. Jauna mergina, išgyvenusi Vilniaus gete, vėliau – koncentracijos stovyklose, dienoraščiuose užfiksavo viską, kas nutiko Lietuvos žydams 1941-1945 m. laikotarpiu. Šių dienoraščių ir prisiminimų pagrindu 2021 m. išleista dokumentinė apysaka „Turiu papasakoti“ ir sukurtas filmas, pristatytas šio renginio dalyviams. Pasakojimu apie savo gyvenimą moteris dar kartą mums primena, jog neturime teisės to pamiršti. Dėkojame Lopaičių šeimai (MB „Pelėdiškių ąžuolas“), kantriai ir nuosekliai vystantiems žydų atminties temą.

Rugsėjo antrą savaitę į muziejų atvyko dar viena tropinių drugelių kokonų siunta – lyg priminimas apie neseniai išėjusią vasarą. Spalvingi skrajūnai kilę iš kraštų, kur mums įprastos žiemos visai nebūna. Gražiausi ir didžiausi drugiai atkeliavo iš Pietų ir Centrinės Amerikos. Be lankytojų mylimiausių mėlynų morfidų ir „pelėdų“, šį kartą namelyje apsigyveno malachitinės spalvos Siproeta stelenes  ir ryškių juodos, baltos ir oranžinės derinį ant sparniukų dėvintis Siproeta epaphus. Jie iš žalsvų kokonų išsivadavo pirmiausiai ir pakibo tiesintis sparnų ant negausių stikliniame namelyje esančių augalų.

Kol perinami kokonai, drugelių namas papildomai šildomas ir pučiamas garas, kad aplinka būtų panašesnė į jų gimtąsias buveines tropiniuose regionuose. Spalvingi gražuoliai gyvena trumpai, todėl kviečiame apsilankyti ir dar kartą patirti praėjusios vasaros nuotaiką. 

Į Akmenės krašto muziejų atkeliavo trijų menininkų paroda apie Holokaustą, apimanti ne tik žydų genocido temą. Meno kūriniais autoriai kalba apie išdavystę, mirtį, herojiškumą bei ryžtą kovoti ir apginti savo valstybę. Paroda yra projekto „Atminties žygis. Akmenė 2024“ dalis.

Ukrainietės dailininkės Natalijos Gerasimenko tapybos darbų ciklą pradeda paveikslas pagal gerai žinomus Senojo Testamento įvykius. Brolžudystė. Kainas ir Abelis. Ir šio nusikaltimo metaforiški pasikartojimai Antrojo pasaulinio karo metais, kuomet kaimynas skundė ir žudė kaimyną ar giminaitį. Paveiksluose pasakojami įvairūs siužetai: pradedant žmonių sekimu ir suėmimais jų namuose ir baigiant koncentracijos stovyklų vaizdais. Autorė akcentuoja būtent žydų tautos persekiojimą, tačiau biblinių brolių pasirinkimus žmonės patyrė ir patiria visuose pasaulio kampeliuose, kur tik apsilanko karo bei suiručių šmėkla.

Kaip tik apie dabartinį konfliktą ir sąsajas su senovės graikų mitiniais kariais pasakoja kito parodos autoriaus, taip pat ukrainiečio Matvejaus Vaisbergo grafikos paveikslai. Jo darbų ciklas „Plona raudona linija“ skirtas pagerbti Mariupolio gynėjams, o istoriškai terminas siejasi su XIX a. Krymo karo įvykiais, kuomet raudonai apsivilkę škotų kariai turėjo pridengti plačiai išsidėsčiusį frontą nuo daug gausesnių rusų pajėgų. Istorija kartojasi. Net priešas liko tas pats. Raudona linija ir kariai, kurie ir sužeisti nenustoja kovoti, simbolizuoja ryžtą net ir neturint per daug vilčių laimėti.

Garbingiausioje ir šiek tiek užtamsintoje vietoje įkurdintas pats įdomiausias pagal gamybos būdą parodos akcentas – Dovilės Dagienės „Augalų atmintis“. Herbarizuoti augalų lapai, kuriuos reikia saugoti nuo saulės spindulių, kad neišbluktų chlorofilas, savo lapuose slepia vaikų atvaizdus. Išskirtine technika atlikti darbai apjungia augalų, surinktų netoliese žydų istorinių pastatų, atmintį, su vaikų, kurie neretai lyginami su žiedais ar daigais, veidais. Į platų floros pasaulį autorę pastūmėjo žydų botaniko, dėstytojo Jokūbo Movšovičiaus istorija. Nepaisant išdavysčių, jam pavyko išgyventi per vokiečių okupacijos ir genocido laikotarpį. Kiek tai buvo įmanoma sudėtingomis sąlygomis, J. Movšovičius dėstė įvairius dalykus Vilniaus geto mokiniams ir studentams, suorganizavo žydų vaikams išvyką į botanikos sodą Vingio parke taip bent trumpam atitraukdamas juos nuo karo siaubo.

Paroda Krašto muziejuje veiks nuo rugsėjo 3 iki 23 d. Rugsėjo 23 d. 13 val. vyks integruota netradicinė pamoka "Pokalbiai apie Holokaustą", ją ves D. L. Todesas ir J. Gliauberzonaitė. Kviečiame dalyvauti.

Skelbiame neseniai gautą dovaną – retą Akmenės nuotrauką, kurią atnešė kraštietis, nuolatinis mūsų skaitytų knygų knygynėlio lankytojas Ramūnas Čapas. Fotografijai beveik 100 metų. Joje miestelis įamžintas žiemą. Vaizdas nuo pušyno pusės. Matyti Vaičienės tiltas per Dabikinę ir bažnyčia – svarbiausioji tapatybės ašis ir kraštovaizdžio dominantė. Nuotrauka 1929 m. siųsta panelei Valei Židonytei į Pasvalio rajoną nuo Stasio Vaikaso. Apniukusią žiemos dieną miestelį nufotografavo tarpukario fotografas Klemensas Ramanauskas. Įdomu tai, jog po karo suiručių Valę Židonytę (vėliau – Čapienė) ir jos šeimą likimas atvedė į Akmenės rajoną, gyventa Karpėnuose, Naujojoje Akmenėje, Akmenėje.

Liepos paskutinėmis dienomis į muziejų atkeliavo tropinių drugelių kokonų siunta. Šį kartą spalvingi skrajūnai atnešė dalelę gamtos įvairovės net iš keturių žemynų (tradiciškai daugiausiai jų iš Pietų Amerikos) ir mozaiką spalvų: trys machaonų rūšys su įmantriomis sparnų išaugomis, primenančiomis kregždžių uodegas, ir daug karališko mėlynumo bei perlamutrinio žvilgesio, būdingo drugiams morfidams. Tuo tarpu lankytojų mylimiausi ir lengviausiai nelaisvėje veisiami yra drugiai „pelėdos“.

Pirmasis drugelis, kuris pradėjo tiesinti sparnus skrydžiui vos atidarius kokonų dėžutę, priklauso Panacea prola rūšiai. Įdomi ypatybė, kad jų apatinė sparnų pusė daug spalvingesnė nei viršutinė, nors dažniausiai būna atvirkščiai ir tai tarnauja kaip maskuotė nuo plėšrūnų. Netrukus ir kiti šios rūšies skrajūnai išsilaisvino iš laikino kiauto, tačiau masinis ritimasis vyksta šią savaitę. Drugelių amžius trumpas, o grožis laikinas ir trapus, todėl kviečiame pasidžiaugti jais, kol namelyje daug gyvybės ir įvairovės.

Menas, dizainas ir fotografija – trys mūzos, papildančios viena kitą, atskriejo į Akmenės krašto muziejų drauge su Rūtos Kraujutytės (Rūta Krau) darbais ir užpildė mažąją parodų salę. 
Akmenės krašte pirmuosius savo gyvenimo metus augusi Rūta Kraujutytė yra eksponavusi savo kūrinius skirtinguose pasaulio kampeliuose, tarp jų Venecijoje ir Sidnėjuje, o dabar juos pristato savo tėčio gimtinėje.
Parodoje jus pasitiks antgamtiški „Vizijų“ ir „Atspindžių“ serijos paveikslai, apjungiantys abstrakciją ir simbolizmą, o jų siužetai kilę medituojant. Mišrios – akvarelės ir skaitmeninės dailės technikos kūrinių procesas yra kruopštus ir gali trukti keletą mėnesių.

Antroji parodos dalis – serija „Nematomi“ – tai pasakojimai, viename darbe derinantys fotografiją su piešimu, kur fotoaparato objektyvo dokumentinį kadrą autorė subtiliai sulieja su iš vidaus kilusiu vaizdiniu.

Paskutinis parodos akcentas – dviejuose žemynuose fotoaparatu užfiksuoti „Portretai: suformuoti betone“ nukelia mus į įvairių šalių architektūros paminklus. Nė nepagalvotume, jog betonas yra antra dažniausiai naudojama medžiaga Žemėje, kiekvienam statiniui suteikianti savąjį veidą, kintantį priklausomai nuo šviesos intensyvumo ir kitų aplinkos veiksnių.

Kūrėja Rūta Kraujutytė save pristato taip: „Nuo vaikystės buvau apsupta meno. Pradedant nuo stebėjimo, kaip senelis gamina įspūdingus medžio ir grafinio dizaino kūrinius, baigiant mokslais Kauno dailės gimnazijoje, kuri leido eksperimentuoti su įvairiomis vizualiojo meno šakomis. Tai paskatino įgyti architektūros bakalauro laipsnį, o vėliau kaupti kūrybinę ir gyvenimišką patirtį Danijoje, Kanadoje ir Naujojoje Zelandijoje. Po septynerių metų gyvenimo užsienyje džiaugiuosi, galėdama dalintis savo kūryba gimtinėje. Savo kūryba kviečiu gilintis į Savęs ir Visatos pažinimą. Atgauti tikėjimą savimi ir prisiminti, kad esame ne tik mūsų kūnas. Kviečiu susigrąžinti džiaugsmą, galią ir atsakomybę už savo gyvenimą. Pasirinkti šviesą ir žaisti su ja.“

Parodą lankyti kviečiame nuo liepos 23 d. Susitikimas su menininke vyks liepos 27 d. (šeštadienį) 16 val. Krašto muziejuje.