Parodos, renginiai

Į Akmenės krašto muziejų atkeliavo trijų menininkų paroda apie Holokaustą, apimanti ne tik žydų genocido temą. Meno kūriniais autoriai kalba apie išdavystę, mirtį, herojiškumą bei ryžtą kovoti ir apginti savo valstybę. Paroda yra projekto „Atminties žygis. Akmenė 2024“ dalis.

Ukrainietės dailininkės Natalijos Gerasimenko tapybos darbų ciklą pradeda paveikslas pagal gerai žinomus Senojo Testamento įvykius. Brolžudystė. Kainas ir Abelis. Ir šio nusikaltimo metaforiški pasikartojimai Antrojo pasaulinio karo metais, kuomet kaimynas skundė ir žudė kaimyną ar giminaitį. Paveiksluose pasakojami įvairūs siužetai: pradedant žmonių sekimu ir suėmimais jų namuose ir baigiant koncentracijos stovyklų vaizdais. Autorė akcentuoja būtent žydų tautos persekiojimą, tačiau biblinių brolių pasirinkimus žmonės patyrė ir patiria visuose pasaulio kampeliuose, kur tik apsilanko karo bei suiručių šmėkla.

Kaip tik apie dabartinį konfliktą ir sąsajas su senovės graikų mitiniais kariais pasakoja kito parodos autoriaus, taip pat ukrainiečio Matvejaus Vaisbergo grafikos paveikslai. Jo darbų ciklas „Plona raudona linija“ skirtas pagerbti Mariupolio gynėjams, o istoriškai terminas siejasi su XIX a. Krymo karo įvykiais, kuomet raudonai apsivilkę škotų kariai turėjo pridengti plačiai išsidėsčiusį frontą nuo daug gausesnių rusų pajėgų. Istorija kartojasi. Net priešas liko tas pats. Raudona linija ir kariai, kurie ir sužeisti nenustoja kovoti, simbolizuoja ryžtą net ir neturint per daug vilčių laimėti.

Garbingiausioje ir šiek tiek užtamsintoje vietoje įkurdintas pats įdomiausias pagal gamybos būdą parodos akcentas – Dovilės Dagienės „Augalų atmintis“. Herbarizuoti augalų lapai, kuriuos reikia saugoti nuo saulės spindulių, kad neišbluktų chlorofilas, savo lapuose slepia vaikų atvaizdus. Išskirtine technika atlikti darbai apjungia augalų, surinktų netoliese žydų istorinių pastatų, atmintį, su vaikų, kurie neretai lyginami su žiedais ar daigais, veidais. Į platų floros pasaulį autorę pastūmėjo žydų botaniko, dėstytojo Jokūbo Movšovičiaus istorija. Nepaisant išdavysčių, jam pavyko išgyventi per vokiečių okupacijos ir genocido laikotarpį. Kiek tai buvo įmanoma sudėtingomis sąlygomis, J. Movšovičius dėstė įvairius dalykus Vilniaus geto mokiniams ir studentams, suorganizavo žydų vaikams išvyką į botanikos sodą Vingio parke taip bent trumpam atitraukdamas juos nuo karo siaubo.

Paroda Krašto muziejuje veiks nuo rugsėjo 3 iki 23 d. Rugsėjo 23 d. 13 val. vyks integruota netradicinė pamoka "Pokalbiai apie Holokaustą", ją ves D. L. Todesas ir J. Gliauberzonaitė. Kviečiame dalyvauti.

Skelbiame neseniai gautą dovaną – retą Akmenės nuotrauką, kurią atnešė kraštietis, nuolatinis mūsų skaitytų knygų knygynėlio lankytojas Ramūnas Čapas. Fotografijai beveik 100 metų. Joje miestelis įamžintas žiemą. Vaizdas nuo pušyno pusės. Matyti Vaičienės tiltas per Dabikinę ir bažnyčia – svarbiausioji tapatybės ašis ir kraštovaizdžio dominantė. Nuotrauka 1929 m. siųsta panelei Valei Židonytei į Pasvalio rajoną nuo Stasio Vaikaso. Apniukusią žiemos dieną miestelį nufotografavo tarpukario fotografas Klemensas Ramanauskas. Įdomu tai, jog po karo suiručių Valę Židonytę (vėliau – Čapienė) ir jos šeimą likimas atvedė į Akmenės rajoną, gyventa Karpėnuose, Naujojoje Akmenėje, Akmenėje.

Liepos paskutinėmis dienomis į muziejų atkeliavo tropinių drugelių kokonų siunta. Šį kartą spalvingi skrajūnai atnešė dalelę gamtos įvairovės net iš keturių žemynų (tradiciškai daugiausiai jų iš Pietų Amerikos) ir mozaiką spalvų: trys machaonų rūšys su įmantriomis sparnų išaugomis, primenančiomis kregždžių uodegas, ir daug karališko mėlynumo bei perlamutrinio žvilgesio, būdingo drugiams morfidams. Tuo tarpu lankytojų mylimiausi ir lengviausiai nelaisvėje veisiami yra drugiai „pelėdos“.

Pirmasis drugelis, kuris pradėjo tiesinti sparnus skrydžiui vos atidarius kokonų dėžutę, priklauso Panacea prola rūšiai. Įdomi ypatybė, kad jų apatinė sparnų pusė daug spalvingesnė nei viršutinė, nors dažniausiai būna atvirkščiai ir tai tarnauja kaip maskuotė nuo plėšrūnų. Netrukus ir kiti šios rūšies skrajūnai išsilaisvino iš laikino kiauto, tačiau masinis ritimasis vyksta šią savaitę. Drugelių amžius trumpas, o grožis laikinas ir trapus, todėl kviečiame pasidžiaugti jais, kol namelyje daug gyvybės ir įvairovės.

Menas, dizainas ir fotografija – trys mūzos, papildančios viena kitą, atskriejo į Akmenės krašto muziejų drauge su Rūtos Kraujutytės (Rūta Krau) darbais ir užpildė mažąją parodų salę. 
Akmenės krašte pirmuosius savo gyvenimo metus augusi Rūta Kraujutytė yra eksponavusi savo kūrinius skirtinguose pasaulio kampeliuose, tarp jų Venecijoje ir Sidnėjuje, o dabar juos pristato savo tėčio gimtinėje.
Parodoje jus pasitiks antgamtiški „Vizijų“ ir „Atspindžių“ serijos paveikslai, apjungiantys abstrakciją ir simbolizmą, o jų siužetai kilę medituojant. Mišrios – akvarelės ir skaitmeninės dailės technikos kūrinių procesas yra kruopštus ir gali trukti keletą mėnesių.

Antroji parodos dalis – serija „Nematomi“ – tai pasakojimai, viename darbe derinantys fotografiją su piešimu, kur fotoaparato objektyvo dokumentinį kadrą autorė subtiliai sulieja su iš vidaus kilusiu vaizdiniu.

Paskutinis parodos akcentas – dviejuose žemynuose fotoaparatu užfiksuoti „Portretai: suformuoti betone“ nukelia mus į įvairių šalių architektūros paminklus. Nė nepagalvotume, jog betonas yra antra dažniausiai naudojama medžiaga Žemėje, kiekvienam statiniui suteikianti savąjį veidą, kintantį priklausomai nuo šviesos intensyvumo ir kitų aplinkos veiksnių.

Kūrėja Rūta Kraujutytė save pristato taip: „Nuo vaikystės buvau apsupta meno. Pradedant nuo stebėjimo, kaip senelis gamina įspūdingus medžio ir grafinio dizaino kūrinius, baigiant mokslais Kauno dailės gimnazijoje, kuri leido eksperimentuoti su įvairiomis vizualiojo meno šakomis. Tai paskatino įgyti architektūros bakalauro laipsnį, o vėliau kaupti kūrybinę ir gyvenimišką patirtį Danijoje, Kanadoje ir Naujojoje Zelandijoje. Po septynerių metų gyvenimo užsienyje džiaugiuosi, galėdama dalintis savo kūryba gimtinėje. Savo kūryba kviečiu gilintis į Savęs ir Visatos pažinimą. Atgauti tikėjimą savimi ir prisiminti, kad esame ne tik mūsų kūnas. Kviečiu susigrąžinti džiaugsmą, galią ir atsakomybę už savo gyvenimą. Pasirinkti šviesą ir žaisti su ja.“

Parodą lankyti kviečiame nuo liepos 23 d. Susitikimas su menininke vyks liepos 27 d. (šeštadienį) 16 val. Krašto muziejuje.

Daugiau nei milijonas – tiek žydų vaikų buvo nužudyta per Holokaustą. Gausybė fotografijų, iš kurių į mus žvelgia jauni žmonės, surinkta getuose ir namuose po to, kai jų savininkai buvo išvaryti į mirtį. Daugumos jų nei vardai, nei žūties vietos nėra žinomi... Ir tik saujelė laimingųjų, kuriems pavyko išlikti, išgyventi, dažniausiai priglobtiems gausiose lietuvių šeimose, tapusiais joms dar vienu vaiku. Karo metais vaikystę ir artimuosius praradę žmonės dalijasi savo istorijomis. Nepaisant patirto netekčių ir mirties baimės siaubo, rašytojas Icchokas Meras nutolusių dienų prisiminimus žodžiais suliejo į vieną šviesų paveikslą:

„Matau greta savęs dvi moteris. Viena – Miriam Merienė, žydė. Ji pagimdė mane ir vedė, didžia motiniška meile apgobusi, per ankstyvąją vaikystę, kol kelią užstojo žvyrduobė. Kita – Bronė Dainauskienė, beraštė lietuvė moteris, šešių vaikų motina. Ji, apglėbusi mane abiem rankom, paslėpė mane nuo piktų akių, atplėšusi mane nuo žvyrduobės, pagimdė iš naujo septintuoju savo vaiku ir vedė paslapčiom tolyn gyvenimu iki ankstyvosios jaunystės“.

Žydų vaikams ir jų gelbėtojams skirta paroda Krašto muziejuje veiks iki liepos 31 d.

Prieš Jonines į tropinių drugelių namus atkeliavo lėliukių siunta. Šią savaitę jie labai aktyviai ritasi, tiesinasi sparnus ir tampa gražiais skrajūnais. Spalvų gama įvairi: mėlyna, geltona, ruda, rusva, juoda ir jų deriniai. Daugiausiai rūšių (devynios) paplitusios Pietų Amerikos, Karibų regione, viena – iš Afrikos savanų buveinių. Natūraliomis sąlygomis minta rūgstančių vaisių syvais, lanko augalų žiedus. Drugelių name jų skanėstas yra sultingos apelsinų puselės, kartais – ir kiti egzotiniai vaisiai. Pirmieji kokonus paliko smulkiausi vabzdžiai ir sutūpė ant įvairių paviršių, tuojau pat surado jiems padėtą maistą. Skrajūnai aktyviausi dieną, o ir traukia juos saulės šviesa, todėl telkiasi labiausiai apšviestoje namelio pusėje. Kviečiame apsilankyti ir patiems pamatyti, tai yra puiki proga susipažinti su tolimų kraštų gamta neišvykstant iš savo vietovės.

Kai kūrėjai Jolanta ir Rimantas Balčiauskai suneša ir išdėlioja nedidelėj kamaroj savuosius darbus, pasklinda su niekuo nesupainiojamas medienos kvapas. Jis būna dvejopas: išdarkytos medienos erzina uoslę, su meile palytėtos – norisi jausti dar ir dar. Kaip tik tokie – palaiminti menininko rankos – kūriniai vakar atkeliavo į Krašto muziejų ir nugulė ant parketo, pakibo ant sienų. Spalvų ir tekstūrų išraiška turtingiausias beržas: pabrandinta mediena išmarginta įmantriais, lyg dailininko teptuku išvedžiotais raštais, o gumbas paverstas neregėtų formų indu. Raityta šaka – ilgakotis šaukštas. Tuo tarpu skrynios – ąžuolinės, papuoštos akcentais iš lauko žolynų ir tautinių juostų.

Tiek daug įvairovės ir formų mums gali duoti tik gamta, o ir parodos autorius save pristato žodžiais „kalbėsiu medžių raštais“. Taikliau ir taupiau pasakyti neįmanoma, dar priduriant, jog „privalau menu dalintis“. Kviečiame akimis ragauti ir mėgautis medienos vaizdu, uosti jos kvapą, paklausyti, kokias darbo paslaptis ir įdomybes atskleis kūrėjas iš Ventos.

Parodos atidarymas vyks birželio 20 d. 16 val. Paroda veiks iki liepos mėn. 18 dienos.

„Laisvės pojūtis“, „Minčių laisvė“, „Laisvės paukštis“ ir dar bent keli darbai, susieti su šia, bene svarbiausia visų gyvų organizmų būsena, yra dominuojanti tema šių metų parodoje „Akimirkos“. Baigiantis mokslo metams, juos į muziejų sunešė Akmenės rajono mokyklų mokiniai ir jų darbų vadovai tęsdami ilgametę tradiciją pasidalyti gražiausiais kūrybos vaisiais. Tapyboje tiesiogiai ar įvairiais simboliais pavaizduotą laisvės temą papildo mieli kasdienybės vaizdeliai, peizažai ir fantastiniai siužetai, kurių atlikimo meistriškumas rodo, kokio skirtingo amžiaus ir patirties menininkai susibūrė vienoje erdvėje. Kai kurių darbų brandumu neretai stebisi net iš didžiųjų miestų atvykę muziejaus lankytojai.

Šių metų parodos naujiena – vabzdžių viešbučiai, karpiniai, velykinės dekoracijos – atkeliavo iš technologijų pamokų bei rajone vykusios olimpiados. Paroda „Akimirkos“ veiks iki liepos mėnesio pabaigos. Kviečiame apsilankyti.