Paminklų apsaugos diena

 

         Balandžio 18 d. pasaulinė paminklų apsaugos diena. Lietuvių kalbos žodyne paminklas  apibūdinamas  kaip materialus objektas, kuriuo siekiama ką nors įamžinti, atminti. Įdomu, kokių ir kiek paminklų yra Akmenės rajone. Šiuo klausimu kreipiausi į mūsų rajono paveldosaugos specialistą  Antaną Gabalį, kuris kuruoja šią sritį ir yra atsakingas už daugiau nei 208 objektų būvį.  Tiesa, dauguma – tai senosios kapinės (virš 80), keletas dvarų bei jų liekanos, parkai, koplytstulpiai, koplytėlės, paminklai, skulptūros, malūnai, paveikslai, altoriai, varpai ir kt.
           Vienas pirmųjų  Lietuvos paveldu susirūpino Dionizas Poška, kuris savo užrašuose mini ir mūsų kraštą – Papilės piliakalnius, o archeologas F. Pokrovskis žemėlapiuose pažymėjo Papilės, Luokavos piliakalnius, Suginčių, Kerėžių, Keidų senkapius.
          Išsamesni  Akmenės rajono paveldo tyrimai prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo. Šiaulių „Aušros“ muziejus tyrinėjo Papilės senkapius 1955 m. Valstybiniu mastu paveldo apsauga susirūpinta tik apie 1970 metus. Buvo įsteigti inspektorių, metodininkų etatai. Didžiausi darbai  organizuojant paminklų apsaugą  buvo nuveikti dirbant kultūros skyriaus  vedėjui A. Muturui. Buvo sudarytos sutartys su ūkių vadovais ir jie įpareigoti atsakyti už paminklų būklę ir priežiūrą. 2000 m. buvo panaikinta paminklotvarkos pareigybė, o įgaliojimai perduoti ekologui Vilkui.
         Atskirai nuo valstybinės paminklų apsaugos veikė aktyvi Kraštotyros draugija. Ji Akmenės rajone veikė nuo 1965 metų, kuriai pirmas vadovavo mokytojas A. Gedvilas. Vėliau,  1974 m. Akmenės rajono kultūros skyriaus vedėjas A. Muturas. Ilgiausiai šiai draugijai vadovavo „Vienybės“ laikraščio redaktorius L. Rozga . Kraštotyrininkų  būrys  buvo nemenkas, jungė apie 800 narių. Jų narius jungė 44 organizacijos ir 16 mokyklų būrelių.  Daugumos kraštotyrininkų darbai atsispindėjo tuometinėje spaudoje ir, žinoma, dauguma atspindėjo sovietinio periodo paveldą. Tarp  būrio kraštotyrininkų savo aktyvumu ir darbais išsiskyrė A. Gruzdas, A. Skudrys, A. Gedvilas.
              Svarbi  visuomeninė paminklų apsaugos dalis buvo Paminklų apsaugos fondas, kurio lėšos skirtos paminklų restauravimui ir atnaujinimui. Šio fondo lėšomis kuriami dokumentiniai filmai, propaguojantys istorijos ir kultūros paminklus. Ilgus metus Akmenės rajone paminklų apsaugos fondo pirmininke buvo  I. V. Pliuskienė, kuri 1980 m. įrašyta į Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos skyriaus garbės knygą.
            2004 m. kraštotyros draugijos jau nėra. Liko tik pavieniai kraštotyrininkai, kolekcininkai. Tuo laikotarpiu Akmenės rajone nebuvo net krašto muziejaus. Atskiri eksponatai surinkti mokyklų muziejuose, privačiose kolekcijose.
          2005 m. prasidėjo muziejaus steigimo darbai. Parengiamųjų darbų ėmėsi du entuziastai S. Saliamanienė ir V. Beniušis. Būsimam muziejui patalpas skyrė Savivaldybės taryba nenaudojamose poliklinikos patalpose. 2005 m. gruodžio 22 d. buvo pristatyta pirmoji ekspozicija ir  muziejaus vizija. Deja, muziejaus įkūrimas nusikėlė dar metams. Per tuos metus anapilin išėjo būrys muziejaus iniciatyvos rėmėjų, tautodailininkų, kolekcininkų. Oficialiai Akmenės muziejus buvo įsteigtas tik 2007 m. sausio 2 d. Jo atidarymas įvyko  kovo 12 d., jam vadovauti paskirta L. Stupurienė.
         Per trylika veiklos  metų Akmenės krašto muziejus tvirtai įsiliejo į rajono kultūrinį gyvenimą, nuolat  vyksta parodos, seminarai, koncertai, vykdomi edukaciniai užsiėmimai, rengiami projektai, nuolat pildomi  eksponatais muziejaus fondai. 2017 m. veiklą pradėjo VŠĮ Akmenės istorijos muziejus, kuris aktyviai  užsiima kraštotyrine šviečiamąją veikla, organizuoja archeologines ekspedicijas, rengia projektus kultūros vertybių sklaidai ir kt. Graži iniciatyva akmeniškių Adomaičių galerijos atidarymas. Tai mamos menininkės – primityvistės E. Adomaitienės ir sūnaus menininko S. Adomaičio kūrinių buveinė, kuri nustebino ne vieną rajono svečią.
             Smagu, kad metams bėgant, vis atsiranda naujų entuziastų ieškančių  ir atrandančių, saugančių mūsų praeities istoriją ir kviečiančią semtis išminties ir stiprybės. (nevalingai iškyla Lietuvos himno žodžiai - Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia...)

                                  Akmenės krašto muziejaus     Vyr. fondų saugotoja S. Saliamanienė