Naujas Simono Daukanto muziejaus eksponatas

 

Džiaugiamės, kad mūsų muziejuje eksponuojamas kone šimtą metų skaičiuojantis muzikinis instrumentas – „kombainas“, ir nuoširdžiai dėkojame Julijai Mitkienei, kuri mums jį perdavė. Apie šį muzikinį instrumentą išsamiai aprašė Antanas Jankauskas.

 

„ŽMOGUS – ORKESTRAS

Mano tėvelis Antanas Jankauskas (1905–1979 m.), gimė Papilėje, Pelkelės kaime, gausioje darbininko Juozo ir Onos Jankauskų šeimoje (iš viso 7 vaikai), kurioje daugelis mėgo muziką. Mano tėvelis, siuvėjas iš profesijos, grojo smuiku, kontrabosu, kornetu ir akordeonu. Dėdė Stasys (1909–1968 m.) grojo suzafonu Lietuvos kariuomenės orkestre, o vėliau, kaip akompaniatorius, daug metų grojo akordeonu „Lietuvos“ ansamblyje. Dėdė Kazimieras (1916–1994 m.) buvo profesionalus vargonininkas, teta Zofija (1913–1997 m.) grojo akordeonu.

Dėdė Juozas Jankauskas (1900–1956 m.) buvo kalvis. Bet be įprastinių kalvystės darbų sunkiais pokario metais jis darė šukas, peilius, liejo figūrėles paminklams. Buvo sukonstravęs net linų rovimo mašiną, o savo draugui – mechaninį protezą – ranką.

Laisvalaikiu sukūrė iš savo paties rankomis padarytų keturių instrumentų unikalų muzikinį instrumentą – „kombainą“. Instrumentą sudarė būgnas, trijų stygų basetlė (instrumentas, panašus į violončelę) ir dvi mandolinos. Mandolinos turėjo po 9 stygas – galima buvo groti trimis tonacijomis. Visas tas „kombainas“ patikimų svertų sistema buvo valdomas kojomis, o rankomis grojo smuiku ir, jei gerai pamenu, burnoje už lūpos dar turėdavo švilpavimui „tošį“. Taigi iš viso net 6 instrumentai ir visais buvo grojama vienu metu! Praėjusio amžiaus viduryje šis gabus savamokslis žmogus – orkestras grodavo Akmenės rajone krikštynose, vakarėliuose. Ne vienose vestuvėse skambėjo liaudiškos polkos ir valsai, atliekami šiuo unikaliu instrumentu.

Juozas Jankauskas mirė 1956 m., palaidotas Papilės kapinėse, Jankauskų šeimyniniame kape, netoli Simono Daukanto kapo.

Mirus dėdei Juozui instrumentas gulėjo mano tėvų namuose ant aukšto. Vėliau šį dėdės kūrinį atsivežiau į Kauną, kur apie 40 metų saugojau savo turėtose kūrybinėse dirbtuvėse ir bute, turėdamas slaptą viltį instrumentą kada nors restauruoti ir atgaivinti. Instrumento būklė ir dabar dar nėra labai bloga – sudėjus mandolinoms stygas, įtvirtinus ašutus į basetlės smičių ir suderinus mandolinas, manau, galima būtų vėl išgirsti „kombaino“ skambesį.

Basetlę buvau sutvarkęs iki tokio lygio, kad ja grojau Kauno „Griežlės“ kaimo kapeloje, su kuria 1991 m. koncertavome net Čikagoje. Bet tai jau kita istorija.

Kauno senamiestyje įsikūrusiam lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejaus darbuotojams „kombainas“ pasirodė neįdomus. Na tai kas, kad tai unikalus instrumentas, niekur pasaulyje neturintis analogų...

Pagaliau šiemet instrumentas rado naujus namus – mano sesuo Julija padovanojo šį unikalų instrumentą Papilės Simono Daukanto muziejui.“

 

 

Papilės Simono Daukanto muziejaus vadovė-turizmo vadybininkė Ernesta Šmukštaitė