Vasario 16-osios istorijos: akmeniškių vienybės paminklas

Praėjus dešimtmečiui po Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 m., įsteigtas komitetas įvairioms iškilmėms visoje šalyje organizuoti: 1928 m. vyko šventiniai renginiai ir juos vainikavusi Dainų šventė Kaune, tais ir vėlesniais metais kaimuose ir miestuose pridygo paminklų. Atsižvelgiant į liaudies meno tradicijas, buvo pasiūlyta statyti puošnius kryžius, tačiau ne mažiau vietovių pasirinko ilgaamžiškesnius akmeninius ar betoninius monumentus. Akmenės krašte vietinių entuziastų iniciatyva pastatyti du: Akmenėje ir Kanteikiuose.

Akmeniškiams jį suprojektavo baltarusių kilmės architektas Klaudijus Dušauskas-Duž, iki tol daugiau dirbęs su pramonės objektais ir kitais stambiais statiniais. Lyginant jau pastatytą ir 1929 m. atviruke pateiktą projektą, matyti, jog sumanymas įvykdytas beveik iki smulkmenų.

Okupacijos laikotarpiu daugelį šių paminklų ištiko liūdna lemtis: išsprogdinti ir nugriauti jie atgulė vandens telkiniuose, buvo čia pat užkasti ar panaudoti statybose. Tik retas kuris su užtinkuotais tuometinei ideologijai „netinkamais“ simboliais ramiai sulaukė Atgimimo.

Dar iki 1990-ųjų Kovo 11-osios beveik visi monumentai buvo atstatyti, daugiausia – naujai sukurti pagal tuos pačius projektus, o štai Akmenės paminklas išskirtinis, nes išliko beveik nepakeistas, prikeltas sujungus sprogimo atskirtas dalis.

Abu kartus jo gimimą ir atgimimą lėmė bendruomenės susitelkimas. Dabarties kontekstuose tebūna tai stiprybės ir vienybės simbolis, pagrindas didžiuotis savo istorija ir tikėti ateitimi.