Projektai

Apie Lazdynų Pelėdos muziejuje vykusį renginį „Sugrįžimai į Paragius“

                  Trisdešimtus metus rajone, o Paragiuose nuo 2002 metų rugpjūčio be pertrūkių mėgėjų teatrų krivūlė Lazdynų Pelėdos muziejun, Ivanauskų tėvonijon, sukviečia gausų būrį teatro mylėtojų. Šiemet renginio pagrindinis rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba. Kiti svarbūs rėmėjai - Akmenės rajono savivaldybė ir Akmenės krašto muziejus. Šis renginys papildė Akmenės rajone vykusių renginių, skirtų rajono 70 – čiui, paletę. Dvi dienas trukusio renginio metu parodyti aštuoni spektakliai, vyko audimo edukacijos, prekyba tautodailininkų ir amatininkų sukurtais dirbiniais, prekiauta šviežiu ir gardžiu kaimišku maistu, veikė vaikų žaidimų kampelis. Šeštadienį, per Žolinę, programą pradėjo Mažeikių r. Pakalupio bendruomenės mėgėjų teatro spektaklis pagal K. Sajos pjesę „Palangos liūtas“, rež. S. Banienė. Jo metu salėje skambėjo ir juokas, ir atodūsiai, nes vaidintojai savo pasirodymu abejingų nepaliko. Publika keliavo kartu per spektaklio vyksmą ir peripetijas. Antrąjį spektaklį žiūrovams dovanojo Biržų kultūros centro Papilio skyriaus teatro „Vaidintojų atžalyno“ Juozo Grušo spektaklis „Tikra komedija“, rež. Vita Vorienė, kurio veiksmas ir dinamika taip pat nepaliko abejingų. Trečiasis Skapiškio mėgėjų teatro spektaklis „Lietuvybės lopšys“ pagal Joną Katelę, rež. Vita Vadoklytė, priminė skaudžius mūsų istorijos puslapius ir šviesuolius, kūrusius Lietuvą savo kantriu darbu ir atsidavimu tarnavusius laisvos tėvynės idėjai. Rodant Šiluvos mėgėjų teatro „Cinkelis“ spektaklį „Čerauninkės eksperiments“ pagal Edmundo Untulio pjesę, rež. Birutė Greicienė, nuo žiūrovų juoko kilojosi daržinės stogas. Pirmos dienos programą vainikavo įspūdingas Žemynos Trinkūnaitės ir Donato Bielkausko koncertas. Koncerto garbingi svečiai – Jo Ekscelencija Japonijos ambasadorius Lietuvoje Shiro Yamasaki ir ponia Yuko Yamasaki. Ponia Yuko Yamasaki susižavėjusi Žemynos kankliavimu tapo jos mokinė ir jau kuris laikas tampa neatsiejama jos koncertų dalimi. Dangus dovanojo nuostabų orą ir koncertas vyko po šimtamečiais Paragių dvaro sodybos medžiais. Abejingų šiam archajiškam, o kartu ir moderniam kanklių, birbynės, kitų instrumentų koncertiniam vyksmui neliko.

                     Antroji diena prasidėjo Šv. Roko atlaidais Šiaudinės bažnytėlėje. Spektaklių dieną pradėjo Mažeikių TAU vaidintojų grupės „Vaičkiukai“ spektaklis „Namų areštas“ pagal Edmundo Untulio pjesę, rež. Martynas Januška. Nuotaikingas spektaklis sužavėjo žiūrovus savo nuoširdumu ir temos aktualumu. Po to sekė Ramučių kultūros centro Voškonių laisvalaikio salės mėgėjų teatro „Siena“ Džono Patriko vieno veiksmo komedija „Įprotis“, rež. Hana Šumilaitė. Šio spektaklio vyksmas „Įprotyje“ atskleidė, kaip svarbu laiku nubusti ir neleisti įpročiams sukaustyti gyvenimo. Dėkingi likome režisierei Hanai Šumilaitei ir jos kolektyvui už labai ryškų ir įspūdingą atspindį veidrodyje. Trečioje dalyje Dalios Tamošauskaitės – Zabitienės pristatyta improvizacija „Bajora duktie“ pagal Sofijos Pšibiliauskienės laiškus Juozui Tumui – Vaižgantui sugrąžino mus į praeitį, į skaudžių netekčių ir rūpesčių kupiną rašytojos gyvenimą. Pasibaigus improvizacijai atlikėjai Daliai skambėjo žiūrovų ovacijos, ne vienas šluostė ašaras. Paskutinysis mėgėjų teatrų krivūlės spektaklis rodytas Radviliškio r. Alksniupių teatro „Pilnatis“ kolektyvo „Vakaronė piniginėje“ pagal Vidos Bladykaitės pjesę, rež. Laima Didžbalienė, įspūdingai užbaigė antrosios dienos spektaklių ciklą. Talentingos režisierės dėka Paragių žiūrovams dovanotas spalvingas, energingas, nuotaikingas reginys. „Sugrįžimus į Paragius“ vainikavo charizmatiški tautiškos muzikos kapelos „Sutaras“ atlikėjai. Už įamžintas renginio akimirkas dėkojame fotografams Rugilei Laurinavičiūtei ir Jonui Vapsvai.

Parengė Lazdynų Pelėdos muziejaus vadovė Sandra Sakalauskienė

Apie 2020 m liepos 11-18 d. vykusį-dailininkų plenerą „Nikodemo Ivanausko keliais“

      Šimtamečių medžių, kurių drevėse dūzgia bitės, lapijoj gieda paukščiai, pavėsyje, kviečių ir žirnių neaprėpiamų laukų apsupty snaudžia Paragių dvarelis, kuriame šiuo metu yra įsikūręs Lazdynų Pelėdos memorialinis muziejus. Dvi seserys Ivanauskaitės – Sofija ir Marija – čia kadaise kūrė to laikmečio aktualijas atliepiančius literatūros kūrinius, o jų tėvas Nikodemas Ivanauskas tapė paveikslus. Šiandien čia gyvena muziejaus vadovė Sandra Sakalauskienė su visų galų meistru, ūkiškai nusiteikusiu vyru Vaidotu bei sūneliu Audriumi, dūzgiančiu aplinkui kaip toji bitelė iš drevės. Neseniai dvarelyje dūzgė ne tik bitės ir šeimininkės sūnelis, bet ir gausus būrys dailininkų profesionalų bei mėgėjų iš visos Lietuvos, nes čia, muziejaus iniciatyva ir Sandrai vadovaujant, vyko dailininkų pleneras „Nikodemo Ivanausko keliais“, kurio tikslas – aktualizuoti šių istorinių asmenybių atminimą ir jį išsaugoti. Liepų alėjoje, šalia Venecijos kanalu turėjusio tapti prūdelio, greta klėties, prie suklypusios tvorelės, įvairiais žiedais spindinčiame darželyje, buvusiame lauko teatre – visą savaitę visur buvo  galima sutikti dailininką prie molberto.  Pagal plenero nuostatus, kiekvienas dailininkas turėjo nutapyti bent po vieną paveikslą, įkvėptą Lazdynų Pelėdos kūrinių. Kadangi su kūriniais retas buvo gerai susipažinęs, skaitydami septynis Lazdynų Pelėdos raštų tomus dailininkai pagilino lietuvių literatūros žinias, o po to savo kūriniais praturtino muziejaus ekspoziciją.
     Rita Almanis iš Naujosios Akmenės bei Raimondas Rezgys iš Mažeikių buvo arčiausia Paragių gyvenantys plenero dalyviai. Kiti atvyko iš tolimesnių Lietuvos kampelių: Birutė Kuicienė iš Šiaulių, Vilma Samackienė iš Panevėžio, Rūta Kučinskaitė ir Gražvyda Andrijauskaitė iš Kauno, Rima Bartkienė iš Anykščių rajono, Justina Puidokaitė, Diana Zviedrienė, Vilma Slavinskaitė - Zujienė, Indraja Kubilytė, Silvija Juozelskytė - Vaičiulienė ir Jolanta Jasukaitienė iš Vilniaus. Bent po vieną kūrinį plenero uždarymo metu dailininkai teikė konkursui trims Nikodemo Ivanausko vardo premijoms laimėti. Dvi iš šių dailininkų – Rima Bartkienė ir  Birutė Kuicienė - 2018 metų plenero premijų laureatės, todėl nedalyvavo šių metų konkurse.
     Nors plenere susirinko labai skirtingi žmonės, turintys skirtingą tapybos patirtį, plenero savaitę tarp apsamanojusių medžių kamienų aidėjo nenutrūkstantis klegesys ir juokas, kartais iki ašarų. Tapybos darbai taip pat labai skirtingi, bet spinduliuojantys meile nuostabiam Paragių dvareliui.
    Kadangi dalis dailininkų Paragiuose buvo apsistoję kurti pirmą kartą, svetingoji muziejaus ir plenero vadovė Sandra Sakalauskienė ne tik papasakojo seserų Ivanauskaičių bei jų tėvo gyvenimo istorijas, bet ir surengė nepamirštamas išvykas į Tryškius, po Akmenės kraštą ir pas šias vietoves garsinančius vietinius dailininkus.  
     Šiaudinės ir Tryškių medinės, ne vieną šimtmetį menančios bažnyčios dailininkams darė didžiulį įspūdį savo autentiškumu. Tryškių klebonas netgi leido pagroti senoviniais vargonais. Dailininkai apžiūrėjo paties Nikodemo Ivanausko nutapytus stacijų paveikslus, kurie, nors ir nerestauruoti, atrodo puikiai išlaikyti. Tryškiuose plenero dalyviai aplankė vietinį menininką, medžio drožėją Praną Dužinską, žavėjosi jo subtiliom medžio skulptūrom.
     Akmenės krašto muziejuje – tikrame dvare – dailininkai žavėjosi Boriso Izenbeko drugelių kolekcija, domėjosi akmenų kolekcija, liaudies menininkų darbais, pašto ženklų mylėtojai mėgavosi gausia muziejaus pašto ženklų kolekcija.
     Buvo aplankyti du bendrapavardžiai, bet labai skirtingus meno kūrinius kuriantys skulptoriai bei tapytojai Adomaičiai. Stanislovo Adomaičio galerijoje išeksponuoti jo tapyti hiperrealistiniai paveikslai taip sužavėjo plenero dalyvius, kad autorius buvo apipiltas klausimų lavina: iš kur modelis, kas per aparatas, kodėl tokia kompozicija ir pan. Meistriška autoriaus tapyba, artima fotografijai. Jo mamos, tautodailininkės Elenos Adomaitienės, kūryba saugoma atskiroje galerijoje, kuri atrodo panaši į šventovę – taip sūnus gerbia mamos kūrinius, kuriuose atspindėtos lietuviškos buities kasdienybė. Antanas Adomaitis, turintis švelniai sarkastinį jumoro jausmą, pakvietė į savo dirbtuves apžiūrėti „virtuvės“ po to, kai dailininkai atvyko padėkoti jam už Akmenės parko amfiteatro skulptūras, sužavėjusias visus be išimties. Autorius patraukė savo linksmumu, erudicija, giliamintiškumu, buvo puikus pasakotojas. Jo akmens skulptūros, kaip ir pats autorius, lengvai šaiposi iš aplinkinių (ironizuoja stebėdamas nūdienos aktualijas). Galbūt todėl jos atrodo tokios artimos žiūrovui.
     Į Telšius plenero dalyviai važiavo klausyti koncerto, į Plungę – aplankyti vienos iš plenero dailininkių, Rūtos Kučinskaitės, tapybos parodą, pasivaikščioti Oginskių dvaro rūmų parke.
    Bene maloniausias apsilankymas buvo pas tautodailininkę Dalią Kundrotienę, kuri teikė peno ne tik sielai, kaip kiti menininkai, bet ir kūnui – aprodė savo puoselėjamą levandų lauką, vaišino levandų sausainiais, pomidorų uogiene, žolelių arbata. Didžiausia pagarba Akmenės krašto moteriai, kurios net puodeliai ir padėklai yra su levandų paveikslėliais, kuri levandas deda visur, ir jos tinka.
     Paklausite, kada gi dailininkai tapė, jei buvo tiek išvykų bei susitikimų? Tapė tapė. Plenero uždarymo metu kiekvienas autorius išeksponavo nuo vieno iki dešimties plenere nutapytų paveikslų. Konkurse premijoms laimėti dalyvavo vienuolika dailininkų. 2020 metų laureatėmis tapo Gražvyda Andrijauskaitė (pirma premija),  Rūta Kučinskaitė (antra premija)  ir Indraja Kubilytė (trečia premija). Sveikiname Nikodemo Ivanausko vardo premijos nugalėtojas, joms paskirtos piniginės premijos, linkime joms kūrybos džiaugsmo. Išrinktų laureatų nutapyti kūriniai ir po vieną  plenero dalyvių paveikslą lieka Lazdynų Pelėdos muziejuje.
     Pasibaigus plenerui, nutilus koncerto, kurį surengė kaimynystėje gyvenantys Emilija ir Marijus Lopaičiai, akordams ir pradėjus ruoštis grįžimui namo, visi dalyviai suprato, kad susirado naujų draugų, o Sandra pakvietė visus vėl sugrįžti į Paragius.
    Respublikinio dailininkų plenero „Nikodemo Ivanausko keliais“ dalyviai yra dėkingi plenero sumanytojai Sandrai Sakalauskienei, Lazdynų Pelėdos memorialinio muziejaus vadovei ir jo rėmėjams - Lietuvos Kultūros Tarybai, Akmenės rajono savivaldybei bei Akmenės rajono savivaldybės Akmenės krašto muziejui.

Birutė Liškauskienė                                               

2020 liepos 18d. Paragiai.

Akmenės rajono savivaldybės Akmenės krašto muziejus teikė paraiškas, laimėjo konkursuose ir gavo dalinį finansavimą šiems projektams, kurie yra jau įgyvendinami ir bus užbaigti iki šių metų galo:

1. ,,Sugrįžimai į Paragius“, 6 000 eur finansuoja Lietuvos kultūros taryba,  1800 eur prisideda Akmenės rajono savivaldybė, 1200 eur prisideda Akmenės krašto muziejus;

2. ,,Pabuskit staklelės, pakvieskit dvarelin“, 5 500 eur finansuoja Lietuvos kultūros taryba, 820 eur prisideda UAB ,,AKMERESTA“;

3. „Išminčių stalas – K. Kasakausko, D. Šidlausko, L. Jankavičiaus įamžinimas“, 3 500 eur finansuoja Lietuvos kultūros taryba, prisideda  Kraujučio įmonė ,,Aras“, Akmenės bendruomenė;

4. „Senelių virtuvės paslaptys“, 950 eur finansuoja Akmenės rajono savivaldybė.

Rugsėjo 20 d. Papilės Simono Daukanto muziejus, minėdamas Europos paveldo dienas, įvykdė 2-ąjį projekto „Pažink ir pramogauk Papilėje“ etapą – „Kultūros paveldo objektas – Papilės Simono Daukanto muziejus“. Šio projekto metu buvo trumpai pristatytas 1-asis projekto „Pažink ir pramogauk Papilėje“ etapas, kuris buvo pavadintas „Drąsos išbandymas – beždžionių tiltas ir Jurakalnio apžvalgos bokštas“. Šis 1-asis etapas buvo įvykdytas rugpjūčio 20 d., projekto dalyviai leidosi į edukacinę, pramoginę ir pažintinę ekskursiją. Per šią ekskursiją dalyviai susipažino su Papilės miestelio geologijos paveldu – fosilijomis, vėliau dalyviai pateikė įvairių pasiūlymų, kaip reikėtų išsaugoti Papilės miestelio paveldą: neteršti aplinkos, saugoti paveldus; objektų priežiūra, informacinė sklaida; nešiukšlinti (reikia daugiau šiukšlinių); daugiau kultūrinių renginių, prasmingos veiklos ir vienybės; mokyti jaunąją kartą išsaugoti tai, ką turime; seniūnija ir regioninis parkas turėtų suremti pečius ir kartu rūpintis mūsų gražia senole Papile; visi jauni ir pagyvenę žmonėms turėtų sutelkti jėgas ir tvarkyti gamtą, kapines.

Vykdant 2-ąjį projekto „Pažink ir pramogauk Papilėje“ etapą buvo pristatytas neįkainojamas archeologinis ir geologinis Papilės miestelio paveldas. Apie tai, ką saugo gilia senove dvelkiantys Papilės piliakalniai, kalbėjo profesorius Vykintas Vaitkevičius (pranešimas „Archeologinis Papilės paveldas: apsauga, tyrimai, sklaida“). Profesorius pabrėžė, kad pirmasis Papilės piliakalnis buvo gynybinis ir priklausė bažnyčiai. Projekto dalyviai galėjo pamatyti, kaip 1903 m. atrodė pirmasis Papilės piliakalnis (L. Kšivickio nuotrauka). Paminėtina įdomi profesoriaus įžvalga – gyvenimas susikeitus vietomis, kitaip tariant, ten, kur anksčiau buvo gyvenvietė, šiandien plyti kapinės, ir atvirkščiai – dabar papilėniškiai gyvena tose vietose, kur anuomet buvo laidojami žmonės.

Po išsamaus profesoriaus pranešimo mokslų daktarė Gabrielė Jasiūnienė pristatė Papilės miestelio atminties simbolį – herbą, atspindintį mūsų miestelio istoriją, kultūrą ir kitus svarbius aspektus (pranešimas „Papilės herbo idėja: nuo kriauklių, kuorų iki žvaigždės“). Menininkai buvo pateikę daug įvairių Papilės miestelio herbo pavyzdžių, todėl atitinkama vertinimo komisija, rinkdama ir vertindama geriausiai, be kita ko, miestelio istoriją atspindį herbą, užtruko ne vienus metus ir tik 1999 m. išrinko Sauliaus Bajorino sukurtą herbą, reprezentuojantį Papilę.

Vykdant 2-ąjį projekto „Pažink ir pramogauk Papilėje“ etapą atkreiptas dėmesys į tai, kuo Papilė garsėja visame pasaulyje. Anot mokslų daktaro Jono Satkūno, Papilė – mažas miestelis, kuriam būdingas gausus geologinis paveldas. Mokslų daktaro pranešime „Unikali Papilės apylinkių geologinė įvairovė: mokslinių atradimų pėdsakais“ pažymėtos tik mūsų krašte esančios itin svarbią mokslinę reikšmę turinčios atodangos, kuriose atsiveria Juros periodo, prasidėjusio net prieš 200 mln. metų ir pasibaigusio iki 145 mln. metų, sluoksniai.

Minint Europos paveldo dienas Papilėje ir vykdant 2-ąjį projekto „Pažink ir pramogauk Papilėje“ etapą muzikinius intarpus užpildė saksofonistas Giedrius Stunžėnas. Profesoriams pristačius pranešimus įžvalgomis dalijosi ir Akmenės rajono savivaldybės Teritorijų planavimo, architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas paveldosaugai Antanas Gabalis, Akmenės rajono savivaldybės Tarybos narys Apolinaras Nicius, ilgametis Akmenės rajono laikraščio „Vienybė“ redaktorius Leopoldas Rozga, Akmenės rajono kraštotyrininkas, bibliofilas Ignas Valantis, Akmenės istorijos muziejaus direktorius Arūnas Ostrauskis ir kiti.

Ernesta Šmukštaitė

Papilės Simono Daukanto muziejaus vadovė-turizmo vadybininkė

Akmenės krašto muziejus vykdo bendruomenės sveikatinimo projektus. 2017 m. projektas vadinosi  „Judėk, pažink ir būk sveikas“. Projekto vykdymo metu muziejaus didžiojoje salėje buvo surengta gongų garsų terapija, vyko paskaita intuityvaus gydymo tema, vietos gyventojai buvo įtraukti į aktyvų, pažintinį laisvalaikį.
Projektu siekta suteikti daugiau žinių ir praktinių įgūdžių apie sveikatos palaikymą ir stiprinimą, tikėtasi, kad Akmenės krašto žmonės įgys daugiau įgūdžių, kurie padės palaikyti gerą savijautą, išsiugdys atsakomybę už savo sveikatą. Programos įgyvendinimas padidino Akmenės krašto žmonių fizinį ir kultūrinį aktyvumą. Į vykdytos programos projektą buvo įtraukti įvairaus amžiaus Akmenės rajono gyventojai, kurie išgyveno džiaugsmo akimirkas, pasitenkinimą dalyvaujant renginiuose, skatino juos labiau socializuotis.

Spalio 27 d. Papilės Simono Daukanto gimnazijoje minėjome Simono Daukanto gimimo dieną: buvo prisiminti Lietuvos istoriko asmenybės bruožai, laimėjimai ir nuopelnai Lietuvai, istorijai, kalbai ir kultūrai; skaitytos mūsų kraštiečio poeto Alfonso Jono Navicko eilės Simonui Daukantui. Tądien įgyvendinome Kultūros paveldo departamento finansuotą projektą „Papilės piliakalniai“, kurį sudarė iš viso du etapai: pirmąjį šio projekto etapą vykdėme rugsėjo mėnesį, per Baltų vienybės dieną, kai kartu su Papilės Simono Daukanto gimnazijos moksleiviais ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologu Tomu Grigu leidomės į pažintinę ekskursiją po Papilę, o vykdydami antrąjį šio projekto etapą į Papilę pakvietėme profesorių istoriką Alfredą Bumblauską skaityti parengto pranešimo.

Pirmiausia buvo aptartas pirmasis projekto „Papilės piliakalniai“ etapas: pasidžiaugta, kad projekte itin aktyviai dalyvavo Papilės Simono Daukanto gimnazijos moksleiviai (30 moksleivių, susibūrę į dvi komandas „Simoniukai“ ir „Deimančiukai“, noriai leidosi į pažintinę ekskursiją po Papilę); už nuoširdų bendradarbiavimą įgyvendinant muziejaus laimėtą projektą padėkota istorijos mokytojai Reginai Žąsytienei ir Papilės kraštotyrininkui Steponui Adomavičiui. Vėliau, skambant Ventos muzikos mokyklos auklėtinių Godos Mikužaitės, Austėjos Nociūtės, Lidijos Puščiūtės ir Jolantos Gricienės melodijoms (mokytojai: Donvina Savickienė, Imants Vežuks ir Raimondas Dievinas), buvo vaizdžiai pristatoma Papilės Simono Daukanto gimnazijos moksleivių surinkta informacija ir rugsėjo mėnesį įvykusios pažintinės ekskursijos po Papilę akimirkos. Nuskambėjus paskutiniams akordams, auditorija negailėjo aplodismentų ir su didžiuliu nekantrumu laukė profesoriaus istoriko Alfredo Bumblausko parengto pranešimo „Vasario 16-oji ir kitos Lietuvos valstybingumo viršukalnės“.
Pasakęs įžanginę kalbą, profesorius tęsė piliakalnių temą, nes Lietuvoje daugiausia jų yra Žemaitijoje. Pasak profesoriaus, papilėniškiai gali didžiuotis turėdami net du piliakalnius. Ant vieno jų palaidotas pats Lietuvos istorikas Simonas Daukantas. Vėliau Alfredas Bumblauskas pasidalijo įžvalgomis apie Simono Daukanto sukurtą istorinį procesą ir jo svarbą Lietuvai. Kalbėdamas apie Papilės centre esantį Vinco Grybo paminklą Simonui Daukantui profesorius pabrėžė, kad „tai geriausias memorialinis paminklas žmogui Lietuvoje. Papilėniškiai turi turtą!“ Profesorius taip pat kalbėjo apie nenumaldomai artėjantį Lietuvos šimtmetį, Vasario 16-osios prasmę, mūsų istoriją, tautą ir lietuvių kalbą. Atrodė, kad pranešimo klausytojai nė nepajuto, kaip greitai prabėgo pranešimui skirtas laikas, ir neskubėjo skirstytis: prašė Alfredo Bumblausko autografo ir pageidavo įsiamžinti nuotraukose.
Džiaugiamės, kad Lietuvos istoriko gimimo dienos minėjime dalyvavo Akmenės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Apolinaras Nicius, Papilės seniūnas Antanas Vaičius ir Papilės Simono Daukanto gimnazijos direktorius Ramūnas Perminas. Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie bendradarbiavo įgyvendinant Papilės Simono Daukanto muziejaus laimėtą ir Kultūros paveldo departamento finansuotą projektą „Papilės piliakalniai“.

Papilės Simono Daukanto muziejaus vadovė-turizmo vadybininkė Ernesta Šmukštaitė

Baltų vienybės dieną, t. y. rugsėjo 22 d., Papilės Simono Daukanto muziejus, minėdamas 2017‑uosius – Piliakalnių metus, kartu su Papilės Simono Daukanto gimnazija ir miestelio bendruomene vykdė Kultūros paveldo departamento finansuoto projekto „Papilės piliakalniai“ pirmąjį etapą. Šią dieną visi norintys dalyvauti projekte „Papilės piliakalniai“ buvo kviečiami į Simono Daukanto muziejų, kur buvo supažindinti su vykdomo projekto eiga: prieš leidžiantis į pažintinę ekskursiją po Papilę, reikėjo pasiskirstyti į dvi komandas ir sugalvoti komandos pavadinimą, vėliau visiems projekto dalyviams buvo padalyti numatomo maršruto žemėlapiai ir pristatyti pažintinės ekskursijos gidai: Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologijos skyriaus muziejininkas Tomas Grigas, Papilės miestelio kraštotyrininkas Steponas Adomavičius ir Papilės Simono Daukanto muziejaus vadovė Ernesta Šmukštaitė.

Projekto „Papilės piliakalniai“ pirmajame etape dalyvavo 26 žmonės, kurie pasiskirstė į dvi komandas: viena komanda pasivadino „Simoniukais“, kita – „Deimančiukais“. „Simoniukai“ buvo atsakingi už įdomiausių faktų apie I ir II Papilės piliakalnius rinkimą, o „Deimančiukai“ rinko informaciją apie kitus miestelio lankytinus objektus.

Pirmiausia projekto dalyviams kaip lankytinas miestelio objektas buvo pristatytas Simono Daukanto muziejus ir jame saugomi eksponatai. Paskui visi projekto dalyviai susidomėjo kryželiu, esančiu priešais Papilės Šv. Juozapo bažnyčią. Apie šio kryželio atsiradimo istoriją ir prasmę pasakojo Papilės kraštotyrininkas Steponas Adomavičius. Vėliau dalyviai apžiūrėjo Papilės Šv. Juozapo bažnyčią, kartu su kraštotyrininku aiškinosi, kokie skaičiai užšifruoti ant bažnyčios pamatų ir kokie kunigai palaidoti bažnyčios teritorijoje.

Sužinoję daug naujos informacijos apie savo kraštą „Simoniukai“ ir „Deimančiukai“ nukeliavo link Simono Daukanto paminklo, esančio Papilės miestelio centre. Projekto „Papilės piliakalniai“ dalyviai domėjosi, kodėl anuomet iš mokytojų surinktų pinigų buvo statomas šis paminklas ir kokia dabartinė šio paminklo svarba. Atsakymus į šiuos klausimus itin stropiai žymėjosi „Deimančiukų“ komanda, kuri buvo atsakinga už medžiagos apie lankytinus miestelio objektus rinkimą.

Kitas Papilės miestelio lankytinas objektas – II Papilės piliakalnis, kurį projekto dalyviams pristatė Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologijos skyriaus muziejininkas Tomas Grigas. Įdomus muziejininko pasakojimas sužadino „Simoniukų“ komandos narių, kurie buvo atsakingi už įdomiausių faktų apie I ir II Papilės piliakalnius rinkimą, smalsumą. Keliaudami Ventos upės pakrante projekto dalyviai stabtelėjo prie netoli Papilės parko esančios teritorijos, kur neseniai buvo atkasti VII–IX a. radiniai; apie šiuos mūsų krašto archeologijos paveldui svarbius radinius ir I Papilės piliakalnį taip pat pasakojo Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologijos skyriaus muziejininkas.

Po pažintinės ekskursijos po Papilės miestelį komandos „Simoniukai“ ir „Deimančiukai“ viena kitai turėjo sugalvoti po dešimt klausimų apie I ir II Papilės piliakalnį ir kitus lankytinus miestelio objektus. Į sugalvotus klausimus bus bandoma atsakyti per antrąjį projekto „Papilės piliakalniai“ etapą, kuris vyks 2017 m. spalio 27 d. – per Simono Daukanto gimimo metinių minėjimą Papilės Simono Daukanto muziejuje (numatoma rengti protmūšį „Papilės piliakalniai“).

Papilės Simono Daukanto muziejaus vadovė-turizmo vadybininkė

Ernesta Šmukštaitė

Akmenės krašto muziejus vykdo bendruomenės sveikatinimo projektą „Judėk, kurk ir būk sveikas“. Jau įvyko šachmatų turnyras Boriso Izenbeko taurei laimėti, interaktyvūs žongliravimo užsiėmimai, Akmenės gamtos ir kultūros parke buvo pravesta fizinių pratimų programa pamoka-treniruotė, muziejaus didžiojoje salėje surengta gongų garsų terapija.

Muziejus vykdo visuomenės sveikatinimo projektą „Judėk, kurk ir būk sveikas“. Rugsėjo 14 d. muziejus kvietė į skambančių dubenėlių ir gongų garsų terapiją su Lina Miciene (Lila Pavani Devi Dasi). Gausus būrys renginio dalyvių muziejaus parodų salėje mėgavosi gongų garsų skleidžiamomis vibracijomis, vaišinosi sveikuoliškomis vaišėmis, išklausė trumpą Linos Micienės paskaitą apie sveiką dvasinę ir fizinę gyvenseną, be to, projekto įgyvendinimo pagalbininkai ir kai kurie renginio dalyviai buvo apdovanoti prizais. Be to, projekto lėšomis buvo nupirkta jogos kilimėlių ir pledų, tad tie dalyviai, kurie neatsinešė savo kilimėlių ir pledų, jais galėjo naudotis šios gongų terapijos ir, žinoma, galės naudotis kitų sveikatinimo renginių metu. Pasak Linos Micienės, ši gongų garsų terapija stimuliuoja gyvybinę energiją, atstato imuninės sistemos balansą, pagerina mąstymo procesą, pagilina kvėpavimą, sinchronizuoja kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių veiklą. Be to, tai yra ir pagalbinė priemonė nuo streso, įtampos, migrenos, stuburo skausmų, peršalimo.

„Mūsų aplinkoje egzistuoja gausybė garsų. Jie sukelia įvairias emocijas – džiaugsmo, liūdesio, ramybės ir kt. Garsas persmelkia žmogų ir vibracijomis gali reguliuoti kraujo cirkuliacijos ritmą, sužadinti ar nuraminti nervų sistemą, stimuliuoti vidaus organų veiklą, kvėpavimo ritmą, širdies plakimo dažnį“, – sakė Lina Micienė. Anot jos, Tibeto dubenėliai ir gongas yra senovės muzikos instrumentai, jų garsai pasižymi harmonizavimo efektu. Galingos vibracijos pasiskirsto po žmogaus kūną „masažuodamos“ iš vidaus. Po tokio „masažo“ galima pajausti jėgų, optimizmo ir ramybės antplūdį.
Dainuojančiais dubenimis grojama ramiai per išorinius dubens kraštus braukiant medine, kartais plastikine, piestele. Trinties rezultatas – ilgai trunkantis garsas, užpildytas obertonų. Varijuojant piestelės svoriu arba spaudimo jėga į dubens kraštą galima išgauti įvairias tonacijas. Antras grojimo dubenimis būdas – nestiprus mušimas oda apvyniota piestele. Gimsta šiltas ir stipriai vibruojantis garsas, panašus į varpo skambesį.
Gongų garsų terapijos užsiėmimai susilaukė išskirtinio kraštiečių susidomėjimo, tad buvo vykdomi ir įvairiose Naujosios Akmenės įstaigose. Projekto lėšomis buvo nupirkta jogos kilimėlių ir pledų, kuriuos galės naudoti ir kitų sveikatinimo renginių metu. Po muziejaus remonto (2017-aisiais metais) planuojama tęsti bendradarbiavimą su gongų garsų terapijos propaguotoja L. Miciene ir kviesti pasimėgauti gongų garsais jau atsinaujinusiame muziejuje (artimiausios terapijos preliminari data – 2017 m. sausio 25 d. (trečiadienį) 18 val.).

Gegužės 21 d. Akmenės krašto muziejuje vykusiame šachmatų turnyre Boriso Izenbeko taurei laimėti varžėsi įvairaus amžiaus dalyviai. Patys jauniausieji žaidė šaškėmis. Šachmatų turnyro nugalėtoju tapo Algis Paulikas, o tarp jauniausiųjų šaškininkų – Erikas Marcinkevičius. Akmenės krašto muziejaus direktorė Lionė Stupurienė šachmatų turnyro nugalėtojui įteikė taurę, prizu buvo apdovanotas ir Erikas.

Šachmatų turnyras buvo surengtas neatsitiktinai – Borisas Izenbekas, kurio surinkta dieninių drugelių kolekcija saugoma muziejuje, buvo ne tik drugelių kolekcionierius, bet ir šachmatų mėgėjas.

Po šachmatų turnyro Mindaugas Laukys ir Nerijus Jonutis pakvietė muziejaus lankytojus būti aktyviais dalyviais interaktyvioje pramogoje Fire Poi.Visi norintys galėjo prasimankštinti žongliruodami prie grandinėlių pritvirtintais degančiais kamuoliais – vadinamaisiais Fire Poi. Toks žongliravimas yra ne tik gražus akiai reginys, bet ir kūrybiškas bei aktyvus užsiėmimas, kuris lavina koordinaciją ir yra puiki riešų ir visų rankų sąnarių mankšta. Be to, visi norintys galėjo sužinoti, kaip savarankiškai pasigaminti žongliravimui reikalingus įrankius. Drąsiausieji muziejaus lankytojai entuziastingai žongliravo degančiais, o mažiau pasitikintys savo jėgomis žongliravo nedegančiais „Firepoi“.

Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras gegužės 24 dieną sukvietė rajono sporto ir sveikatingumo entuziastus į Akmenės gamtos ir kultūros parką, kur drauge paminėjo Tarptautinę šiaurietiškojo ėjimo dieną. Po surengto masinio šiaurietiškojo ėjimo žygio Akmenės gamtos ir kultūros parke vyko pamoka-treniruotė. Jaunimui ir vyresnio amžiaus Akmenės kraštiečiams buvo pravesta fizinių pratimų programa: „Saulės pasveikinimo“ pratimų kompleksas, „5 Tibeto“ pratimai, juosmens, kvėpavimo ir atpalaidavimo pratimai.

Pravesti šią treniruotę Akmenės krašto muziejus pakvietė buvusią kūno kultūros mokytoją–metodininkę Eugeniją Laukienę. Pratimus pirmieji pasišovė atlikti Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazijos 5a klasės mokiniai, prisijungė ir vyresnio amžiaus dalyviai (Akmenės TAU ir Naujosios Akmenės TAU nariai), kurie juokaudami prisistatė 5b klasės mokiniais. Sportinį entuziazmą ir puikią nuotaiką sukūrė ir E. Laukienės pasiūlyta skanduotė, kuri skambėjo taip: „Kas žygiuoja? / Mes žygiuojam. / Ar pavojų jūs nebijot? / Niekada! / Ar Akmenės krašto garbę ginam? / Visada!“ Dar buvo surengtas sveikatingumo žygis maršrutu Akmenės krašto muziejaus – Gamtos ir kultūros parkas – Pragalvio maudykla, kuriame dalyvavo aktyviausieji sveikos gyvensenos propaguotojai.
Po muziejuje vykdomo remonto planuojama ir 2017-aisiais metais kviesti aktyvaus laisvalaikio mėgėjus pasimėgauti gongų garsų terapijomis, naudotis aktyviam laisvalaikiui įsigytu inventoriumi (žaisti stalo žaidimus) ar išbandyti Fire Poi.

Šiais metais Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą trims projektams. „Drugelių namai“ – 5000 Lt., „Skudurinės Onutės gyvenimas“, skirtas Onos Šimaitės atminimui – 5000 Lt., „Legendos vakar ir šiandien“ – 5000 Lt. Šiuo metu kelios naujos paraiškos yra rengiamos konkursui, o kelios jau pateiktos paraiškos yra svarstomos.

Projektui įgyvendinti skirti 5000 Lt. Šiuo metu yra parengtos sutartys pasirašymui. Lauksime lėšų ir kibsime į darbą. Apie kokonų siuntas informacija bus pateikta vėliau. 

Projekto „Drugelių namai“ vienas iš pagrindinių tikslų buvo vykti į edukacines ekspedicijas. Tai veiklai buvo skirti net keturi mėnesiai: birželis–rugsėjis. Vaikų dienos centro ir vaikų globos namų auklėtiniai su mielu noru vyko į ekspedicijas. Jiems buvo duotas fotoaparatas ir fotografuojanti filmavimo kamera. Moksleiviai jautėsi padėties šeimininkais. Daugelis iš jų šių prietaisų savo rankose anksčiau tikrai nebuvo laikę. Jiems buvo puiki proga išmokti fotografuoti ir net pafilmuoti. Apkeliautos įvairios teritorijos: Ventos regioninis parkas prie Ventos upės (pievos), Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas (miškas ir pelkė), čia galima buvo tik vykti su rezervato darbuotojais, Purvių miškas, Paragių, Dabikinės dvaro parkai, Akmenės gamtos ir kultūros parkas (pušynas), Ventos ir Dabikinės paupiai. Moksleiviai stebėjo drugelius, vartydami knygas bandė juos atpažinti, fiksavo fotografuodami, netgi bandė juos atsargiai gaudyti specialiu entomologiniu tinkleliu, taip juos apžiūrėdami iš arčiau ir po to paleisdami skristi, nes net taškelių skirtumas ant sparnų turi reikšmės atpažįstant ir nustatant rūšį, analizavo jų gamtinę aplinką, ant kokių augalų ir netgi medžių lapų jie mėgsta nutūpti, iš kokių augalų žiedų skanauja nektarą, įsitikino, kad drugeliai skraido tik kada šviečia saulė, šilta, nėra didelio ir stipraus vėjo. Didžiąją ekspedicijos laiko dalį užimdavo drugių pastebėjimas, stebėjimas, jo vaikymasis ir laukimas, kada pagaliau jis nutūps ir pailsės, kad būtų galima nufotografuoti. Po to džiaugimasis pagautais momentais ir užfiksuotais kadrais. Lietui lyjant neteko matyti skraidančių drugių. Stebino, kad kai kurie vaikai netgi bijo arti priskrendančio drugelio. Keletą kartų į ekspedicijas vykę tie patys vaikai jau puikiai atpažino matytus drugius, vardino pavadinimus ir manau juos dar ilgai prisimins. Vaikai jautėsi svarbūs, reikalingi ir reikšmingi.

Šiuo metu projektas eina į pabaigą, o jo pabaiga dar labai įdomi ir intriguojanti. Muziejuje jau sumontuota 14 m² estetiška oranžerija, joje įrengtas ekonomiškas ir ekologiškas LED apšvietimas, ją apšildo specialus, drėgmei atsparus, elektrinis radiatorius, viduje veikia ultragarsinis oro drėkintuvas, o kitose patalpose veikia oro sausintuvai, jei prasiskverbus drėgmei, ji nepadarytų žalos kitiems muziejaus eksponatams, ypač dieninių drugių kolekcijai, kuri yra gretimoje patalpoje. Įvairių rūšių kokonai atkeliavo iš Anglijos. Iš kokonų gimsta drugeliai, jie skraido, ilsisi ir maitinasi. Gimimo procesas dažniausiai vyksta tik naktimis. Šiam procesui fiksuoti bus perkama speciali filmavimo, suveikus judesio davikliui, kamera. Kartu su ja bus montuojamas vaizdą įrašantis įrenginys. Iš tos užfiksuotos medžiagos bus galima sumontuoti mokomąjį – šviečiamąjį filmą moksleiviams apie drugelių gimimą ir gyvenimą. Jis galės būti rodomas visiems muziejaus lankytojams gretimoje patalpoje.            

Svetainės sukūrimo projektą finansavo LR Kultūros ministerijos kultūros rėmimo fondas

Šiais metais muziejus įgyvendina šiuos projektus: „Prakalbintos paslaptys“ – 2200 Lt, „Kultūros paveldas ir jaunoji karta“ – 2000 Lt, „Keturios drugio transformacijos“ – 6000 Lt, „Drugelių namai“ – 3000 Lt, „Akmenės krašto geologinis paveldas“ – 40 000 Lt. Lėšas projektų įgyvendinimui skyrė LR kultūros ministerija, 10% nuo gautos sumos projektų įgyvendinimui skyrė Akmenės rajono savivaldybė.

Akmenės krašto muziejus šiais metais įgyvendina du projektus. Gautas finansavimas tęstiniam projektui „Drugelių namai“. Jam lėšas, 5 000 Lt, skyrė LR kultūros ministerijos Kultūros rėmimo fondas. Taip pat finansavimas gautas projekto „Įžymūs Akmenės krašto žmonės“ II etapui, kabinetinio rojalio restauravimo užbaigimui. Lėšas, 7 000 Lt, skyrė LR kultūros ministerija. Prie šių projektų įgyvendinimo savo lėšomis prisideda Akmenės rajono savivaldybė ir skiria 10% nuo gautų sumų t. y. iš viso 1 200 Lt.