Sugrįžimai į Paragius 2022 m.
Spalvinga ir turininga tradicinė
Mėgėjų teatrų krivūlė „Sugrįžimai į Paragius“
Dvi dienas trukęs renginys sukvietė gausų būrį teatro mylėtojų. Paragių klojimo teatre parodyti devyni spektakliai, o dar vienas - prie klėtelės dvarelio kieme. Šventė prasidėjo Lazdynų Pelėdos memorialinio muziejaus vadovės Sandros Sakalauskienės sveikinimo žodžiu ir projekto „Sugrįžimai į Paragius“ pristatymu. Po to sekė Mėgėjų teatrų „tėvo“ profesoriaus Petro Bielskio gauto laiško skaitymas žiūrovams. Ypatingai šiltas laiškas sujaudino visus: ir kolektyvų režisierius, ir krivūlės organizatorius, ir susirinkusius žiūrovus. Norime juo pasidalinti:
„Laiškas Paragiams. Klaipėda,2022 rugpjūčio 16d.
Atlaidų metas - šventas Jurgis, šventas Baltramiejus, šventas Rokas, Žolinė. Mes turim ir kultūros atlaidus. Mums šventa yra Vinco Kudirkos klėtelė, Basanavičiaus namai Ožkabalyje, Jono Biliūno – Niūronyse. Mums žemaičiams šventa vieta yra Paragiai. Čia mūsų visų namai, tėvų, senelių, prosenelių namai. Koks džiaugsmas matyti po Šiaudinės šv. Roko atlaidų būriais einančius, važiuojančius į Paragių dvarelį. Susėdam po šimtametėmis liepomis ant vejos šeimomis, giminėmis, pasivaišinam ir į klojimo teatrą. Vaidinimas mums yra nelygu mišios: permąstome savo vaikų, savo tėvų gyvenimus, širdyje pasižadam gyventi šviesiau, daugiau mylėti negu nekęsti. Atlaidai tam ir yra, kad mūsų širdys sušiltų.
Besidžiaugdami nepamirškime šių mūsų atlaidų Paragiuose dvasios vedlių, vos nepasakiau tų Paragiuosna sugužėjusių teatrų klebonų. Šitiek metų jie dirba šventą darbą, keldami mūsų dvasią, vadindami mus ligi „didžiųjų aukštumų“. Man atrodo, kad jie jau seniai užsitarnavo jaukią vietą šalia švento Petro. Aš nuobažnai išpažįstu Martyno Januškos Mažeikiuose, Edmundo Untulio Skuode, Vilės Mičiulienės (Violetos Mičiulienės) Subačiuje, Nijolės Čirūnienės Bajoruose teatrus kaip paženklintus Dievo piršto, gabius ir mirtinai būtinus mūsų žmoniškumui išsaugoti. O pati gražiausia esybė, kad visų vedlių niekaip negaliu išvardyti. Tai ir yra pats šviesiausias stebuklas, kad mūsų Lietuvėlei negali prilygti jokia kita šalis. Lietuvoje kiekvienas save gerbiantis kaimas turi teatrą, arba privalo turėti. Net savo valstybingumo savastį mūsų bočiai gynė ne ginklu, o vaidinimu 1899 metais Palangoje. Argi tai ne stebuklas? Ir žmonės, atėję ir suvažiavę į Paragių atlaidus, šviečia savo dvasiniu grožiu kaip liktarnos. Pasižiūrėkit vienas į kitą.
Vos nepamiršau nusilenkti Paragių Motinėlei SANDRAI ( Sandra mandražinasi ir sako:“Tai aš“) ir poniai Janinai, Akmenės kultūros globėjai.
Gražios šventės , nušvitimo dvasioje. Ir nepamirškite, kad Jūs visi ir kiekvienas atskirai esate mūsų teatras.
Su meile ir pagarba prof. Petras Bielskis“
Šventę pradėjo Rokiškio kultūros centro Liaudies teatro spektaklis „Kur dingo Elizabet?“, kurio režisierė žymioji Violeta Mičiulienė. Intriguojančiai papasakota detektyvinė komedija labai patiko žiūrovams. Iki pat galo išlaikyta įtampa ir paslapties išaiškinimo metodas kėlė klausimus ir žiūrovus žavėjo įtikinanti aktorių vaidyba. Po spektaklio žiūrovai ketino susitikti žymiąją Violetą Mičiulienę, tačiau dėl begalės darbų režisierė į Paragius atvykti negalėjo.
Antrasis Telšių Žemaitės dramos teatro muzikinis spektaklis „Voro galybė“, režisierius Donatas Žilinskas, buvo skirtas vaikams, tėveliams, seneliams ir visiems. Artistų kostiumai, papasakota istorija apie draugystę sužavėjo visus žiūrovus. Salė alsavo spektaklio ritmu: ir džiaugėsi, ir būkštavo kartu su spektaklio herojais. Pasibaigus spektakliui fotografavomės kieme kartu su artistais prie gražuolio uosio.
Po pertraukėlės programą tęsė Skuodo kultūros centro Žemaičių teatro spektaklis „Smūgis į paširdius“, kurį režisavo tikras žemaitis Edmundas Untulis. Šmaikšti filosofinė komedija suvaidinta žemaitiškai lyg pipirai pagardino šventės meniu, ypatingai svečiams iš Aukštaitijos. Papasakota istorija aktualizavo mamos ir dukterų ryšio trapumą ir išryškino egzistencinius klausimus, kurie mus neišvengiamai ištinka tam tikrais amžiaus tarpsniais.
Akmenės kultūros namų mėgėjų teatro spektaklis „Meška“ pagal A. Čechovą, kurio režisierė Reda Butnorienė, sužavėjo Mėgėjų teatrų krivūlės „Sugrįžimai į Paragius“ žiūrovus ir jie kolektyvą po spektaklio pasveikino atsistoję ovacijomis bei plojimais. Meistriškai ir įtikinančiai papasakota netikėtai įsižiebusios meilės istorija lyg veidrodyje atspindėjo moterų prigimties labirintus, kuriems pereiti reikalingas vyriškas užsispyrimas.
Šeštadienio programą užbaigė premjera - Paragių žiūrovams Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus skrajojamojo teatro kolektyvas suvaidino spektaklį „Ivinskio obelys“ pagal Jono Kiriliausko dramą - komediją, režisierius Martynas Januška. Spektaklyje atsiskleidė Lauryno Ivinskio asmenybė ir talentai, jo santykiai su savo aplinkos žmonėmis bei neišsipildžiusios meilės drama.
Sekmadienio programa prasidėjo Švento Roko atlaidais Šiaudinės Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje. Gausus būrys parapijiečių bei svečių sugužėjo į Šiaudinę. Taip pat ir teatrų kolektyvai stabtelėjo pasigrožėti atlaidų iškilmingu didingumu.
Pirmasis sekmadienio spektaklis - Utenos kamerinio teatro pastatymas „Amerika pirtyje“, Juozo Vilkutaičio-Keturakio komedija. Spektaklyje pagrindinį Vincuko vaidmenį vaidino pats režisierius Šarūnas Kunickas. Klojimo teatro klasika tapęs spektaklis susirinkusiems paliko didžiulį įspūdį. Žiūrovai sveikino kolektyvą audringais plojimais. Šis profesionalų lygio spektaklis rodytas ir rodomas daugelyje Lietuvos vietų sužavi įspūdingais kostiumais ir aktorių vaidyba. Utenos kamerinio teatro kolektyvas Kurtuvėnų Mėgėjų teatrų festivalyje – konkurse „Kartu“ 2019 metais su spektakliu „Už tave to padaryti negaliu“ tapo laureatais.
Jautrus Rokiškio kultūros centro Bajorų padalinio suaugusių mėgėjų teatro „Šnekutis“ spektaklis „Senaties terminas“ pagal Juozo Marcinkevičiaus pjesę, kurį režisavo Nijolė Knečiūnaitė-Čirūnienė, pažadino žiūrovų prisiminimus apie sudėtingą pokario Lietuvos žmonių gyvenimą bei likimus. Ar mūsų tautos išgyventa pokario tragedija ir individuali to meto žmogaus tragedija turi senaties terminą, kiekvienas žiūrėjęs spektaklį galėjo atsakyti pats.
Šmaikštus Židikų kultūros centro suaugusių mėgėjų teatro „Kaimo išmislai“ spektaklis pagal A. Kazragio komediją „Tuščia kertelė širdyje“, režisuotas Ilonos Michalenkovienės, su autentiškais scenografiniais sprendimais, kostiumais ir nuoširdžia vaidyba pralinksmino žiūrovus ir padovanojo receptų, kaip tvarkyti savo širdies reikalus.
Trakų rajono Rūdiškių kultūros centro „Bajorų teatro“ kolektyvas spektakliu „Trijų velnių valsas“ (scenarijaus autoriai ir režisieriai Vytautas Mikalauskas ir Justina Bendinskytė) pastatytu remiantis Žemaitės pjese „Trys mylimos“ savo sceninėmis šėlionėmis ir tobula artistų vaidyba patvirtino savo meistriškumą ir Paragių scenoje. Šis kolektyvas iš Italijoje vykusio teatrų festivalio šių metų liepos mėnesį parsivežė pirmo laipsnio diplomą. Režisierius Vytautas Mikalauskas dėkojo už pakvietimą ir už galimybę sugrįžti į savo gimtąją Žemaitiją, mat yra kilęs iš Mažeikių.
Paskutinis Židikų kultūros centro lėlių teatro „Bebenčiukas“ spektaklis „Į šviesą“ pagal Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos kūrinį, kurį režisavo Ilona Michalenkovienė, pasakojo istoriją apie svajonę, siekį mokytis ir šių svajonių trapumą. Vaikams buvo įdomu matyti lėles, girdėti pasakojamą istoriją, o suaugusiems žiūrovams priminė, koks sunkus buvo mūsų tautos ėjimas į išsilavinimą ir į šviesą.
Tradiciškai krivūlę užbaigė nuotaikinga muzikinė programa, kurią žiūrovams dovanojo Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblio „Salduvė“ kolektyvas ir vadovas Darius Daknys. Skambėję romansai, polkos ir kiti kūriniai sušildė ištvermingiausių žiūrovų širdis. Išlydėjusi Paragių šventės žiūrovus, „Salduvės“ ansambliečiams muziejaus vadovė aprodė Lazdynų Pelėdos memorialinio muziejaus erdves, parką, Nikodemo Ivanausko sodintą liepų alėją ir papasakojo čia gyvenusių asmenybių istoriją.
Dėkingi esame moterų klubui „Akmenietė“, kurios įgyvendindamos projektą savo dainomis, spalvingais vainikais bei nuostabiomis puokštėmis papuošė šventę ir apdovanojo kolektyvų vadovus.
Projekto „Sugrįžimai į Paragius“ metu sukurtos ąžuolinės skulptūros, kurias išdrožė drožėjai: Kęstutis Butnoris iš Alkiškių – „Nikodemo svajonės“, Saulius Statkus iš Tryškių – „Seserų bendrystė“, Vaidas Šiurkus iš Šiaudinės – „Knygnešys“ ir „Apuokas“. Skulptūros papuošė Paragių dvarelio parką ir suteikė jam naujos gyvasties.
Ketvirtus metus iš eilės savo apsilankymu mus pagerbia Marijos Lastauskienės-Lazdynų Pelėdos anūkas Rimantas Matulis. Šiemet į šventę atvyko ir visi jo vaikai: Daumantas su šeima, Visvydas bei dukra Raminta su savo vaikais. Džiugu paminėti, kad Visvydas su Raminta protėvių sodyboje lankėsi pirmą kartą ir labai džiaugėsi puikiais spektakliais, priėmimu bei ypatinga Paragių aura.
Dėkojame Akmenės rajono savivaldybės Akmenės krašto muziejaus kolektyvui: direktorei Lionei Stupurienei, muziejininkei Raimondai Gaubytei-Kiminei ir Simono Daukanto memorialinio muziejaus padalinio vadovei Elenai Sakalei už visapusišką pagalbą ruošiantis šventei ir šventės metu. Nuoširdžiai dėkingi esame Akmenės krašto muziejaus vyr. fondų saugotojai Sandrai Saliamanienei už profesionalias konsultacijas rengiant projektus Lietuvos kultūros tarybos konkursams.
Projektą „Sugrįžimai į Paragius“ finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Akmenės rajono savivaldybė.
Projekto informaciniai rėmėjai: Šiaulių televizija ir Akmenės rajono laikraštis „Vienybė“.
Projekto partneriai: Papilės seniūnija, Tryškių miestelio bendruomenė ir Kairiškių daugiafunkcio centro klubas „Margažiedis“.
Projekto organizatoriai: Akmenės rajono savivaldybės Akmenės krašto muziejus ir jo padalinys Lazdynų Pelėdos memorialinis muziejus.
Renginio nuotraukos Lionės Stupurienės, Jono Vapsvos, Sandros Sakalauskienės.
Nuoširdžiausia padėka Paragių žiūrovams, kurie atvyksta į mūsų renginį, kurie dėkoja už puikius spektaklius ir nuostabiai praleistą laiką Paragių dvarelyje.
Informaciją parengė Akmenės rajono savivaldybės Akmenės krašto muziejaus padalinio
Lazdynų Pelėdos memorialinio muziejaus ir projekto „Sugrįžimai į Paragius“
vadovė Sandra Sakalauskienė
