Pagaliau išaušo nuostabus, pavasario saulės nubučiuotas kovo mėnesio rytas, kai visi Lietuvos muziejininkai lengviau atsikvėpė ir visuomenei plačiai atvėrė duris į atminties institucijas (žinoma, laikydamiesi visų lankymosi muziejuose saugumo reikalavimų). Prieš išauštant visų muziejininkų ir muziejų lankytojų taip laukiamai dienai, Simono Daukanto muziejus gavo neįkainojamą dovaną – naują eksponatą, kurį išdidžiai pristatysime kiekvienam, kuris mus aplankys.
       Minėtasis naujas Simono Daukanto muziejaus eksponatas atkeliavo iš Klaipėdos, jį muziejui dovanojęs žmogus lankėsi Papilėje, kuri, pasirodo, jam nesvetima. Šiose apylinkėse, kaip ir jis pats, gyveno jo a. a. mama Jadvyga Vainorienė – buvusi aktyvi Papilės seniūnijos bendruomenės narė, savo santaupomis prisidėjusi prie garsiosios Papilės krašto monografijos leidybos. Jos sūnus Kęstutis Vainorius Simono Daukanto muziejui perdavė a. a. mamos ne vienus metus rinktas pinigų monetas – numizmatikos kolekciją, kuri sugulė ant Lietuvos žemėlapio ir virto Lietuvos pinigų istoriją atspindinčiu paveikslu.
       Yra sakančių, kad muziejai jiems antrieji namai, į kuriuos visada gera sugrįžti ir ten (at)rasti vis kažką naujo, tad ir kviečiame visus sugrįžti į Simono Daukanto muziejų! Tikimės, kad čia galėsite numalšinti pažinimo troškulį ir patirti atradimo džiaugsmą. Ypač dabar, kai mūsų muziejaus eksponatų kolekciją papildė a. a. Jadvygos Vainorienės surinktos ir jos sūnaus Kęstučio Vainoriaus muziejui perduotos pinigų monetos (1925–2014 m.).

Papilės Simono Daukanto muziejaus vadovė-turizmo vadybininkė Ernesta Burkė

Leidinys SAULĖS ŽEMĖS TURTAI

Šiemet Kalėdų laukimas kitoks. Apipintas nerimo dėl savęs, artimųjų, valstybės, pasaulio ir suvokimo, kaip viskas laikina ir trapu. Ta mintimi norėčiau jums pristatyti savo senelių, prosenelių, giminaičių, gyvenusių čia, Akmenės žemėje, Kalėdinius atvirukus iš praeito šimtmečio ir sugulusius į šeimos albumą. Kadangi mano šaknys buvo latviškos, tai dauguma atvirukų iš Latvijos. Akmenės krašte daug latvių šeimų rado prieglobstį, dabar dauguma šeimų asimiliavosi, bet dar išliko latvių draugija „Sakta“. Norėčiau pradžiuginti, o gal ir priversti susimąstyti, kiek perversmų, karų, ligų teko iškęsti senoliams, o Kalėdų laukimas ir Kalėdinis atvirukas visuomet atneš į namus šiltą ir jaukią ramybę.

Su ramiomis ir jaukiomis šventėmis.

Sandra SALIAMANIENĖ