Parodos, renginiai

Praėjus dešimtmečiui po Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 m., įsteigtas komitetas įvairioms iškilmėms visoje šalyje organizuoti: 1928 m. vyko šventiniai renginiai ir juos vainikavusi Dainų šventė Kaune, tais ir vėlesniais metais kaimuose ir miestuose pridygo paminklų. Atsižvelgiant į liaudies meno tradicijas, buvo pasiūlyta statyti puošnius kryžius, tačiau ne mažiau vietovių pasirinko ilgaamžiškesnius akmeninius ar betoninius monumentus. Akmenės krašte vietinių entuziastų iniciatyva pastatyti du: Akmenėje ir Kanteikiuose.

Akmeniškiams jį suprojektavo baltarusių kilmės architektas Klaudijus Dušauskas-Duž, iki tol daugiau dirbęs su pramonės objektais ir kitais stambiais statiniais. Lyginant jau pastatytą ir 1929 m. atviruke pateiktą projektą, matyti, jog sumanymas įvykdytas beveik iki smulkmenų.

Okupacijos laikotarpiu daugelį šių paminklų ištiko liūdna lemtis: išsprogdinti ir nugriauti jie atgulė vandens telkiniuose, buvo čia pat užkasti ar panaudoti statybose. Tik retas kuris su užtinkuotais tuometinei ideologijai „netinkamais“ simboliais ramiai sulaukė Atgimimo.

Dar iki 1990-ųjų Kovo 11-osios beveik visi monumentai buvo atstatyti, daugiausia – naujai sukurti pagal tuos pačius projektus, o štai Akmenės paminklas išskirtinis, nes išliko beveik nepakeistas, prikeltas sujungus sprogimo atskirtas dalis.

Abu kartus jo gimimą ir atgimimą lėmė bendruomenės susitelkimas. Dabarties kontekstuose tebūna tai stiprybės ir vienybės simbolis, pagrindas didžiuotis savo istorija ir tikėti ateitimi.

Tautodailininkų ir meno kūrėjų dėmesiui!

Artėjant pavasariui, primename, jog kovo mėnesį Krašto muziejuje bus atidaryta tradicinė rajono tautodailininkų ir meno kūrėjų darbų paroda. Kviečiame menininkus dalyvauti, jau dabar pats laikas peržiūrėti ir atsirinkti kūrinius, kurie daugiau nei mėnesį džiugins muziejaus lankytojus.

Laikais, kai pasaulis atviras keliauti, bendrauti be apribojimų, lietuviškos spaudos draudimas atrodo istorijos tėkmėje nutolęs įvykis. Visgi ištisos tautiečių kartos turėjo rizikuoti, kovoti ar net žūti vardan teisės vartoti gimtąją kalbą, o ir pirmieji spausdinti raštai buvo leidžiami kitose šalyse, dažniausiai Prūsijoje – Tilžėje ar Karaliaučiuje. Jų kelias į Lietuvą taip pat buvo ilgas ir su kliūtimis.
Sužinoti apie tai ir ne tik, pajusti labai senų knygų kvapą, patyrinėti rašyseną į Krašto muziejų atėjo Akmenės gimnazijos septintokai su mokytoja Rolanda Rupkuviene, o netradicinė pamoka prasidėjo prie „Išminčių stalo“. Kalikstas Kasakauskas ir Liudvikas Jakavičius priklauso gausiam būriui tautiečių, įvairiais darbais prisidėjusių prie gimtosios kalbos išlikimo. Akmenės krašte veikė ir knygnešių tinklas, kai kurie iš jų – ryškiai susiję su Akmenės miestu (čia gimė, gyveno, mokėsi ir  mokė...). L. Jakavičius (1871-1941) buvo itin aktyvus uždraustos spaudos platintojas, o nepriklausomybę iškovojusioje Lietuvoje tapo vienu didžiausių knygų leidėjų nukreipęs mūsų raštiją nuo giesmynų ir maldaknygių į tuomet nerimta laikytą literatūrą (kalendoriai, satyros, komedijos...), tačiau kaip tik tai išaugino skaitymo patrauklumą.
Krašto muziejus turi įdomų eksponatą, kurį padovanojo Akmenės gyventojas Vytautas Čekanauskas. Tai lovos galas-slėptuvė knygoms. Eksponatas nėra autentiškas, atkurtas pagal prisiminimus. Platus jos pagrindas saugo paslaptį – į tuščią tarpą tarp lentų telpa sluoksnis knygų. Tai geras pavyzdys žmonių išmonės, būdingos lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiui (1864-1904). Išradingumas, o kartais ir įžūlumas yra išgelbėjęs ne vieną daraktorių ir knygnešį.

Akmenės kraštą garsina akmenys ir fosilijos, bet jie tarnauja ne vien mokslui ar grožio kūrimui. Kas sieja mineralus su astrologija? Kiek akmenys svarbūs žmonių sveikatai ir energijai? Apie tai ir ne tik pasakos gemologė Darija Ručinskė Akmenės krašto muziejuje sausio 23 d. 17 val.

Vietų skaičius ribotas, todėl būtina išankstinė registracija tel.: +370 672 14 994.

“Taip išėjo pirmasis paveikslas “Užgavėnės”. Sūnus pačiupo tą paveikslą ir išnešė į rajoninę liaudies meno parodą. Tik prašiau, kad nerašytų, kieno tas paveikslas. Man didelė sarmata buvo…” Taip savo pirmąjį darbą, sukurtą 1983 m., prisiminė tautodailininkė, meno kūrėja Elena Adomaitienė, vėliau nutapiusi daugiau nei 100 paveikslų. Ji priklauso gražiam pulkeliui Akmenės krašto dailininkų, kurie neturėjo galimybių siekti aukštesnių mokslų, tačiau su prigimtimi atsineštus talentus realizavo jau būdami nebe jauni, kuomet šeimyna užauginta, o rankos laisvesnės nuo ūkio darbų. E. Adomaitienės aktyviausias kūrybos laikas sutapo su vaizduojamosios liaudies dailės pakilimu. Jos tapyboje telpa, atsiskleidžia detalus ir lyriškas Lietuvos kaimo vaizdas, apimantis ne tik sodybas su jų gyventojais ir visu ūkiu, bet ir konkrečios, žinomos Akmenės rajono vietos. Paveiksluose galima atpažinti legendinio “Žalgirio” žaidėjus, Baltijos kelią, popiežiaus apsilankymą mūsų šalyje ir daugybę kitų jau istoriniais tapusių įvykių, reiškinių. E. Adomaitienė pelnė daugelį svarbiausių meno kūrėjų apdovanojimų: įvertinta P. Galaunės, du kartus – A. Varno premijomis, tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos „Aukso vainiko“ laureate.  Elena Adomaitienė pašaukta į amžinybę 2019 m. žiemą. Šių metų sausio 6 d. jai sukaktų 95-eri metai.

Sausio 6 d. (pirmadienį) 10 val. kviečiame pagerbti kūrėjos atminimą, aplankyti galeriją, amžinojo poilsio vietą, pasidalinti prisiminimais. Susitikimo vieta: Elenos ir Stanislovo Adomaičių galerija, Viekšnių g. 13, Akmenė.

Akmenų ir geležies gerbėjas kalvis Simonas Misevičius kviečia į jubiliejinę parodą „Septyniasdešimtoji vinis“. Susitikimas su kūrėju vyks gruodžio 21 d. 13 val. Krašto muziejuje. Kaip sako pats autorius, geopolitinė situacija, neramus pasaulis lėmė šios parodos vedamąją mintį: ginklai, lieti iš metalo ir neretai dar akmeniu pastiprinti, radiniai iš Akmenės rajono laukų, menantys II Pasaulinio karo įvykius, Kristaus figūrėlė, paskendusi tarp gilzių seno pabūklo skeveldroje... Šie radiniai ir kūriniai ypač prieštaringai atrodo artėjant šventėms, tačiau kartu tai primena, kad pasaulyje yra daugybė vietų, kur vis dar klaidžioja karo šmėkla nesirinkdama laiko, nepaisydama valstybių sienų. S. Misevičius žvelgia į tai ir su tam tikru kalvišku humoru: ginklų tiek, kad su jais galima eiti atsiimti Viekšnius arba stoti prieš kalavijuočius. Tolimoje praeityje, kai geležis buvo reta ir brangi, tokia ginkluotė galėjo pakeisti mūšio eigą ir lemti pergalę. Nemažai jų sukūrė turtinga autoriaus vaizduotė ir rankos, tačiau yra ir autentiškų ginklų kopijų kaip, pavyzdžiui, žiemgalių kovos kirvis. Parodoje atskiras saleles sudaro ir nuo pat įėjimo lankytoją pasitinka pačios įvairiausios žvakidės, taip pat neretai sutvertos iš metalo ir natūralių akmenų, daug jų – su stilizuotais gyvačių, karūnuotų žalčių motyvais, šiek tiek sarkastiškas siužetas geriausiam Lietuvos artojui. Kviečiame aplankyti, tema ypač įdomi karybos, senovės ginklų mėgėjams.

Artėjant didžiosioms metų šventėms, atsigręžiame į praeitį, tradicijas, prisimename išėjusius, mąstome, kaip gražiau pasveikinti artimuosius. Akmenės rajone gyvena įvairių tautų atstovai, turintys krikščioniškus, bet šiek tiek skirtingus Kalėdų papročius. Tuo tarpu žmogiškajai prigimčiai bendra yra slapta žvilgterėti į ateitį traukiant šiaudą, liejant vašką ar skaičiuojant į saują paimtus kūčiukus. Kokie yra ilgiausių naktų burtai, spėjimai ir žaidimai tautinių mažumų bendruomenėse? Apie tai ir ne tik kalbėsime ir išbandysime šventinėje popietėje „Tautų Kalėdos“ gruodžio 20 d. (penktadienį) 15 val. Vaišės suneštinės, būtina registracija tel.: +370 672 14 994.

Šeštadienį baigėsi mėnesį trukusi Šiaulių regiono tautodailininkų jubiliatų paroda, kūriniai iškeliavo į kitus miestus, kitas parodų sales. Į uždarymo renginį atvyko sukaktuvininkai, jų artimieji ir bičiuliai iš viso Šiaulių krašto ir ne tik. Dalyviams nuskambėjo daug muzikinių sveikinimų, kuriuos dovanojo Loretos Rimkuvienės vadovaujamas kanklininkių ansamblis ir žmogus - orkestras Antanas Pažarauskas, vienu metu valdęs seną muziejinę armoniką ir cimbolus. Tradiciškai savo kraštiečių darbus aptarė menotyrininkė Michalina Adomavičienė, sveikinimo žodį tarė Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas, kiti šios organizacijos nariai, Akmenės krašto muziejaus kolektyvas. Į sueigą atvykusi Seimo narė Rima Baškienė sveikino jubiliatus ir pasidalijo vaikystės, prabėgusios Lebeliuose ir Akmenėje, prisiminimais. Ne mažiau svarbus akcentas – naujų narių priėmimas – liko pabaigai, o kartu su besikeičiančiais veidais ir viltis, jog tautodailei niekuomet nepritrūks nei kūrėjų, nei gerbėjų. Iš 33 sukaktuvininkų šeši gyvena Akmenės rajone. Sveikiname Viliją Narutavičienę, Simoną Misevičių, Lionę Stupurienę, Oną Deniušienę, Sonatą Pocienę ir Rimantą Balčiauską!

„Žmogus be kūrybos – tai kaip medis be lapų,“ – tokiais rašytojo Regimanto Tamošaičio žodžiais save pristato akmeniškė tautodailininkė Vilija Narutavičienė, lapkritį pasitiksianti auksinę amžiaus sukaktį. Ta proga Krašto muziejuje bus pristatyta autorinė jos darbų paroda. Jubiliejiniai renginiai jau yra tapę tvirta tradicija, kuomet kūrėjai ir jų talento gerbėjai susitinka pasidalinti džiaugsmais, kūrybiniais pasiekimais ir svajonėm.
Polinkį menams Vilija pajuto vaikystėje ir tai yra ankstesnių kartų dovana, atėjusi su genais, taip pat – su regimąja patirtimi, stebint, kaip dailiuosius darbus kurdavo močiutė. Jos atminimui šiemet menininkė atgaivino primirštą, retai naudojamą rankdarbių techniką – apskrito tinklelio nėrimą. Su kitu senu amatu – vilnos vėlimu – V. Narutavičienė draugauja jau daug metų, o susidomėjo juo paskatinta artimųjų. Subtilios vilnos gijos nugulė į įvairiausios tematikos paveikslus, sapnų gaudykles, vienetinius rūbus, dar daugiau šios natūralios medžiagos tapo šiltomis šlepetėmis bei dekoracijomis, vazų ir šviestuvų puošmenomis.
Vilija Narutavičienė nuo 2021 m. yra tautodailininkų sąjungos narė, dalyvauja parodose, atstovauja rajono meno kūrėjams regione.

Parodos atidarymas ir susitikimas su autore vyks lapkričio 15 d. 16 val. Paroda veiks iki sausio mėnesio. Kviečiame apsilankyti.