Parodos, renginiai

Europos paveldo dienos 2021 m. vyksta rugsėjo 17-26 d.

Šiandien (09-17) S. Daukanto muziejuje mokiniai rašė dailyraščiu diktuojamą tekstą iš Simono Daukanto pasakų knygos. Tušas lašėjo, plunksnos krutėjo, raštas dailėjo, veideliai linksmėjo.

Jau antrą kartą (09-22) S. Daukanto muziejuje įvyko dailyraščio rašymas Kultūros paveldo dienų proga.

 2021 m. šios dienos vadinasi „Įtraukiantis paveldas“. Dailyraščio rašymo edukacijoje dalyvavo trys klasės iš Papilės Simono Daukanto gimnazijos. Prisimintas S. Daukantas, skaitytos pasakos ir diktuojamas tekstas, kurį mokiniai plunksnas merkdami į tušą rašė ant specialiai dailyraščiui skirtų lapų.

Parašę tekstą mokiniai gavo dovanėlių, skirtų Kultūros paveldo dienoms minėti, o galiausiai laukė arbatos degustacija, kuri pagal projektą „Senelių virtuvės paslaptys 2“ buvo pradėta vykdyti būtent Kultūros paveldo dienomis. „Senelių virtuvės paslaptys 2“ yra tęstinis projektas, vykdomas Akmenės krašto muziejaus muziejininkės Raimondos Gaubytės-Kiminės. Šį kartą buvo degustuojamos kelių skirtingų žolelių arbatos, vaikai ragavo arbatas ir spėliojo, kokios tai žolelės. Šį kartą buvo pasirinktos tradicinės žolelės: čiobrelis, mėta, erškėtrožė. Susidomėjimo susilaukė žalioji kiniška arbata, kuri turi senas tradicijas Kinijoje, tačiau populiari visame pasaulyje.

Simono Daukanto memorialinio muziejaus vadovės pareigas laikinai užims Elena Sakalė.

Akmenės krašto muziejaus kolektyvas linki sėkmės naujuose darbuose.

Elenos prisistatymą skaitykite žemiau:

Malonu sveikintis Simono Daukanto memorialinio muziejaus erdvėje. Norėčiau trumpai prisistatyti ir parodyti, kas mane jungia su pačiu Daukantu. Kaip ir jis, pergyvenau amžių sandūrą, kaip ir jis, studijavau Vilniaus universitete. Jis labiausiai garsus savo parašytomis knygomis, aš irgi rašiau straipsnius bei bendradarbiavau leidžiant knygas. Jis dirbo valstybiniuose darbuose Sankt Peterburge, ir aš dirbau įvairiuose valstybės užsakytuose projektuose garsindama Lietuvos vardą užsienyje. Jis rūpinosi lietuviškų parapijinių mokyklų steigimu, o aš mokyklose ir universitetuose dirbau auklėdama jaunimą,  taip pat prisidėjau ir prie naujų programų sudarymo. Jis siekė tautą pažadinti eidamas kultūrinės veiklos keliu, o aš jaunimą ir visuomenę siekiu sąmoninti per kultūrinę edukaciją. 

Kaip ir Daukantas savo kasdienybėje vadovaujuosi aukščiausiais etikos standartais, kaip ir jis, daug dirbu tėvynės labui man prieinamais būdais, pvz  pandemijai įsisiūbavus, kai ligoninėse trūko darbo rankų, nuėjau savanoriauti į Santaros klinikas, kur nuo metų pradžios padėdama medikams praleidau daugiau nei du šimtus valandų. 

Kiekvienas turbūt girdėjo istoriją, kaip Daukantas pėsčiomis atėjo į Vilnių.  Aš irgi labai mėgstu vaikščioti, viso per šiuos metus jau nuėjau pusantro tūkstančio kilometrų, tikiuosi iki metų galo suvaikščioti visus du. 

Išpažintis

Mūsų vasara

Gyventoja

Bevardžiai paukšteliai

Atostogų džiazas

Atsiprašymo galia

Nebesitikėjau

Už uždarų durų. Apsakymas

Albertas